Klaipėdą ištiko Venecijos bėdos

Gyventojai piktinasi, kad miesto valdžia nesugeba iškuopti upės, o valdininkai ir specialistai atkerta, kad jei žmonės patys mažiau terštų, tuomet ir prie upės būtų maloniau leisti laiką. 

Pastarosiomis dienomis miesto pagrindinė upė itin sužaliavo, o Pilies uostelyje, į kurį vanduo patenka iš Danės, iš viso sunku susilaikyti neužspaudus nosies.

„Vanduo paprastai „žydėti“ pradeda šiltuoju metų periodu. Į vandenį patenka per daug azoto, fosforo iš skalbimo priemonių, valiklių, tualetų, buitinių nuotekų, srutų ir taip toliau. Jos yra lyg trąšos ir padeda daugintis dumbliams. Kai jų atsiranda labai daug, pradeda trūkti deguonies ir dumbliai pūva. Pradeda dusti žuvys, kyla smarvė. Visa tai nukeliauja į jūrą, tada tampa nebemalonu ir maudytis“, – „15min“ sakė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslo darbuotoja bei asociacijos „Žalia banga“ atstovė Dalia Žukienė.

Dumblių neįprastai daug

Jūrinių tyrimų departamento Biologinių tyrimų skyriaus vedėjos Eglės Šupinienės teigimu, nieko nuostabaus, jog Danės upė ir Pilies uostelis yra pilni dumblių. Mokslininkė tikino, kad tai natūralus gamtinis procesas.

Departamentas paprastai Danės upės biologinių tyrimų neatlieka – taupo pinigus ir darbuotojų jėgas. Tačiau jei kas nors pasiskundžia, departamento darbuotojai netaupo nei pinigų, nei jėgų. Šįkart žmonės taip pat pasiskundė, kad Pilies uostelyje neįprastai smarkiai dvokia.  Specialistai ištyrė vandenį iš Pilies uostelio. Viename litre buvo aptikta apie 200 miligramų mikrodumblių.
 

„Mes neturime daugiau Danės upės tyrimų, todėl negalime palyginti, ar dumblių yra daugiau, nei, tarkime, pernai. Tačiau biomasės koncentracija yra 2–2,5 karto didesnė, palyginti su pernykščia pačia didžiausia dumblių koncentracija Kuršių mariose“, – teigė E.Šupinienė.

Venecija irgi dvokia

Anot E.Šupinienės, sustabdyti šio proceso beveik neįmanoma. „Venecija irgi „žydi“, dvokas yra visame mieste ir niekas nesugalvoja, kaip kovoti. Žinoma, yra atliekami eksperimentai, vienas ežeras buvo padengtas juodais rutuliukais, kad kistų temperatūra. Tačiau tai tik eksperimentai, kurie pareikalauja didžiulių investicijų. Kišimasis į gamtą turi būti labai gerai įvertintas“, – pasakojo E.Šupinienė.

Jos manymu, dumblių nebūtų tiek daug, jei žmonės neterštų gamtos.

Labiausiai teršia Kretinga?

Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslo darbuotoja D.Žukienė teigė, jog rūpintis Danės upe reikia ne tik Klaipėdoje, bet ir Kretingos rajone, Gargžduose.

Akmenos-Danės upės baseinas driekiasi per visas tris savivaldybes. Didžiausia baseino dalis atitenka Kretingai. Čia, pasak pašnekovės, daugiausiai ir kyla problemų.
Klaipėdiečiai kartu su švedais, lenkais ir kaliningradiečiais dalyvauja bendrame projekte dėl Baltijos jūros taršos mažinimo.

Šiuo projektu siekiama, kad į jūrą iš upių patektų kuo mažiau teršalų. D.Žukienės teigimu, po pusmečio Kretingoje turėtų būti pastatyti modernūs lietaus nuotekų valymo įrenginiai. Tuomet į Danę patektų daug mažiau teršalų. Apie milijoną litų kainuojantis projektas yra įgyvendinamas iš Europos Sąjungos pinigų.

Mokslo darbuotoja taip pat skatina gyventojus naudoti skalbimo ir valymo priemones be fosfatų. Šios medžiagos yra skirtos vandeniui minkštinti, purvui valyti, o patekusios į upes, jūrą, skatina vešėti vandens augalus ir dumblius.

Rinks šiukšles

Gelbėti Danę iniciatyvos imasi visuomeninės organizacijos. Rotary klubas „Concordia 1826“ ir asociacija „Mano miestas Klaipėda“ inicijuoja akciją „Švari Dangė“.

Rugpjūčio 6 d. Žvejų g. 8 12 val. kviečiami visi Klaipėdą mylintys ir puoselėjantys žmonės bei visuomeninės organizacijos. Kaip teigė asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ atstovė Gabrielė Žygaitė, šia akcija raginama atkreipti dėmesį į tai, kaip tyčia ar netyčia upėje „atsiranda“ stiklas, plastikas, guma ir t.t. Visas surinktas ir vietoje surūšiuotas atliekas išveš bendrovė „Specialus Autotransportas“ ir Klaipėdos atliekų tvarkymo centras. 

Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr./Pilies uostelis skendi dvokiančiuose dumbliuose.