Paveldosaugininkai: Klaipėdoje padegami istoriniai pastatai

Anot paveldosaugininkų, tai bene gražiausia iki Antrojo pasaulinio karo statyta pradinė mokykla Klaipėdos apskrityje.

Šis pastatas priklauso savivaldybei ir buvo nenaudojamas, tačiau tvirtai užsandarintas geležinėmis grotomis, todėl niekas negalėjo į pastatą patekti savavališkai. Ugniagesiams teko naudoti metalo pjovimo įrangą, kad patektų į vidų. Gaisro židinių rasta visuose trijuose pastato aukštuose.

Šalia šio pastato numatoma platinti geležinkelį į uostą. Ši mokykla – vienas iš penkių palei Nemuno gatvę ir numatomą rekonstruoti geležinkelį išsidėsčiusių istorinių pastatų. Kai visuomenės iniciatyva Kultūros paveldo departamentas inicijavo jų paminklosauginį inventorizavimą, keturi iš jų pradėti savavališkai griauti, o gražiausias ir vertingiausias iš jų  – Smeltės mokykla – padegta. Kultūros vertybių tyčinis deginimas – kasmet populiarėjantis būdas paveldo objektą pripažinti avarinės būklės ir nugriauti.

Smeltės mokyklą talžė gaisras.

2007 metais buvo padegta 1865 m. statyta buvusi Ferdinando aikštės berniukų mokykla M.Šerniaus gatvėje 12, Klaipėdoje, kuri buvo užsandarinta užmūrijant visas angas. Pernai padegta buvusi skerdykla Liepų g. 53, Klaipėdoje. Skerdykla taip pat buvo tvirtai ir patikimai užsandarinta.

„Abiem atvejais gaisro vietose nebuvo nei šiukšlių, nei kitų degių medžiagų, tačiau Priešgaisrinės apsaugos departamentas yra įsitikinęs, kad tai  savaiminiai užsidegimai, ir atsisako pradėti ikiteisminius tyrimus. Ikiteisminius tyrimus prižiūrinti Klaipėdos miesto prokuratūra aktyviai gina tokią Priešgaisrinės apsaugos departamento poziciją, todėl, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio nuomone, tyčiniai istorinių pastatų padegėjai jaučiasi nebaudžiami ir ši praktika nesustabdomai plinta“, – įsitikinęs Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.