Tokią informacija jis pateikė per antradienį uostamiestyje vykusį Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdį, kuriame buvo tvirtinamas Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planas iki pat 2019 metų.

Planą padėjusi rengti bendrovės „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė Rasa Uselytė posėdyje dalyvaujantiems ministerijų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovams pasakojo, kad šiuo metu į sąvartyną atkeliauja net 92 proc. visų surinktų atliekų, vos vienas procentas atliekų yra kompostuojama ir tik 7 proc. antrinių žaliavų perdirbama. Pagal ES reikalavimus keliama užduotis per artimiausius dvejus metus panaudoti pusę atliekų ir tik pusę gabenti į sąvartyną. Žvelgiant dar toliau, 2020 metais į sąvartyną vežamų atliekų turės sumažėti iki 35 proc.

Laukiama jėgainės

Viliamasi, kad sąvartyno gyvavimo laiką padės gerokai pailginti Klaipėdos laisvojoje ekonomikos zonoje atsirasianti termofikacinė elektrinė. Skaičiuojama, kad tai būtų pigiausias būdas šalinti atliekas, kiti būdai – apdirbti mechaniškai arba atliekas pūdyti ir gaminti iš jų dujas – atsieitų brangiau.

Bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ į termofikacinės elektrinės statybas investuos apie pusę milijardo litų. Naujoji jėgainė ne tik garantuos daliai miesto šildymą ir elektrą, tačiau bus naudinga aplinkosaugos prasme – joje bus deginamos komunalinės atliekos. „Jei atliekos būtų deginamos, į sąvartyną patektų 25 proc. kiekio, kuris patektų į krosnį ar reaktorių. Tai sąvartyno gyvavimo laiką prailgintų 15–20 metų“, – sakė Š.Reikalas.

Nuo 2012 metų Aplinkos ministerija siūlo įvesti naują valstybinį mokestį už atliekų šalinimą sąvartynuose. Skaičiuojama, kad tonos atliekų šalinimas bus įvertintas 75 Lt. „Jei atliekos neatkeliaus į sąvartyną ar jų bus atvežama mažai, valstybinis mokestis nebus taikomas, tačiau jei bus vežama tokiais kiekiais kaip dabar, turėtų būti sprendžiama dėl apmokėjimo iš atliekų turėtojų“, – kalbėjo Š.Reikalas.

Išgaus dujas

Uždarytame Kalotės sąvartyne, anot Š.Reikalo, jau šiemet turėtų būti pradėtos išgauti dujos. „Kalotėje bus ekstrahuojamos dujos, kurios susidaro esant biodegradavimo procesui, jos generatoriuje virs elektros energija. Šiuos darbus planuojama spėti atlikti jau šiemet“, – sakė jis. Pasak direktoriaus, yra įvairių vizijų – tokiose zonose ateityje galėtų atsirasti vėjo jėgainės ar net būtų statomos saulės baterijos.