Turistai išlaidauja tik gintarui ir ledams

50–70 eurų, tai yra 170–240 litų – tokią sumą, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro praėjusių metų duomenimis, išleidžia statistinis kruizinių laivų turistas uostamiestyje. Čia jis paprastai vieši maždaug pusdienį.

Šiuos skaičius, kaip neva nepagrįstus, ne kartą kritikavo vietos verslininkai. Viešai prabilta, kad iš tiesų laivais atplaukiančių turistų išleidžiama pinigų suma žymiai kuklesnė ir miestas iš šių svečių užsidirba nedaug.

„15min“ žurnalistė, praleidusi kone visą dieną su kruiziniu laivu „Zenith“ atplaukusiais turistais, įsitikino – atvykėliai Lietuvoje išleistų kur kas daugiau, jei tik būtų galima suvenyrų krautuvėlėse ar kavinėse atsiskaityti eurais. Valiutų keityklų stygius – viena opiausių problemų, kuria skundėsi į Klaipėdą atvykę poilsiautojai iš Viduržemio jūros regiono bei Pietų Amerikos.

Išleidžiamos sumos yra labai skirtingos. Vieni išlipę iš laivo įsigyja tik mineralinio buteliuką, kiti prisiperka suvenyrų už kelis šimtus eurų.Vienas didžiausių iš per šį kruizinės laivybos sezoną Klaipėdoje apsilankysiančių laivų „Zenith“ šią savaitę į uostą atplukdė apie 1700 turistų. Beveik 800 jų išsiruošė į ekskursijas po Klaipėdą, Palangą ar Nidą, o likusieji po uostamiestį vaikštinėjo be gidų.

Kiek daugiau nei 4 valandos – tiek trunka kruizinių laivų turistų pažintis su Lietuvos pajūriu. Per 40 minučių turistams gidai aprodo Klaipėdos senamiestį.

Vilioja gintaras

Pradėję ekskursiją nuo Teatro aikštės ir apžiūrėję įdomiausias senamiesčio vietas, turistai grįžo į aikštę prie Toravos Anikės ir susitelkė prie prekeivių gintaru ir gintaro dirbiniais.

Vyresnio amžiaus ispanės išsyk, nė nesimatavusios, įsigijo kelis gintaro vėrinius po keliasdešimt eurų. Vietos gintaropardavėjai kol kas išmoko tik perskaičiuoti kainas iš litų į eurus ir parodyti jas skaičiavimo mašinėlės ekrane. Su ispanais, beveik nekalbančiais angliškai, jie susikalbėjo gestais.

Iš Klaipėdos į Palangą turistai išvažiavo jau įsigiję gintaro vėrinių, auskarų, apyrankių ir pakabučių.

Ispanai, savo šalyje fiksuojantys didžiausią nedarbą Europoje (šiuo metu jau perkopė 18 proc. lygį – red.), pažymėjo, kad Lietuvoje situacija – pakankamai gera. Tačiau jie dar labiau stebėjosi išgirdę, koks mažas vidutinis lietuvio uždarbis ir kokia apgailėtina senatvės pensija eurais.

Kita stotelė, kur keliautojai atvėrė pinigines, – Palangos gintaro muziejus. Gavę patikinimą, kad muziejaus parduotuvėlėje „Amber World“ parduodamas gintaras – „šimtaprocentinis“, ispanai keliasdešimt minučių skyrė suvenyrų pirkimui. Vieni apsiribojo vėriniais už 17–25 eurus, kiti įsigijo gintaro karolių, apyrankių ar gabalėlių net už kelis šimtus eurų. Viena turistė, kruizui po Baltiją išsiruošusi net iš tolimosios Meksikos, porai gintaro papuošalų nepagailėjo visų 500 eurų.

Po pažinties su muziejumi keli šimtai laivo turistų grįžo su vienodais pirkinių maišeliais.

Prie ledų – eilės

Prie garsiosios Palangos J.Basanavičiaus gatvės sustojus turistų autobusui keliautojams gidė pranešė, kad pažinčiai su šia gatve skiriama mažiau nei pusvalandis. Emocijų neslepiantys ispanai garsiai išreiškė nusivylimą, kad kelionė po pajūrį jau baigiasi.

Po pėsčiųjų bulvarą pasklidę turistai skubėjo įsitaisyti kavinėse popiečio kavai, būriavosi eilėse prie ledų ir suvenyrų kioskelių. Čia, Palangos širdimi vadinamoje gatvėje, prasidėjo didžiosios poilsiautojų problemos. Panorę atsigaivinti ledais, turistai nusivylė išgirdę, kad eurai čia nepriimami. Į pagalbą atskubėjo Klaipėdoje gyvenantis ir gidu dirbantis ispanas Jose. Vyrui teko praverti savo piniginę ir keisti valiutą. „Sunku, labai sunku“, – sakė nusiplūkęs gidas, kai ledus nusipirko keliasdešimt ispanų.

Suvenyrais J.Basanavičiaus ir Vytauto gatvių sankryžoje prekiaujanti mergina, išgirdusi ispaniškai kalbančius turistus, pademonstravo šios kalbos žinias, įgytas porą metų padirbėjus Ispanijoje. Ji džiaugėsi, kad ši patirtis nenuėjo perniek – per keliasdešimt minučių mergina sugebėjo parduoti ne tik visas savo gintaro apyrankes, susikalbėti ji padėjo ir kolegoms.

Iš kavinės grįžę ispanai pastebėjo, kad kavos kainos čia tokos pat, kaip ir kruiziniame laive. „Kainavo eurą, bet Palangoje ji kur kas prastesnė“, – pasiguodė vyrai, pasivaikščiojimą po Palangą iškeitę į pasisėdėjimą lauko kavinėje. 

Dosnesni estams

Kaip „15min“ pasakojo Klaipėdos  turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė, kruizinių laivų turistai Klaipėdoje išleidžia panašias sumas, kaip ir Rygoje. Kur kas daugiau išleidžiama Taline. Spėjama, kad šiai šaliai turistai dosnesni dėl didesnių ekskursijų kainų. „Išleidžiamos sumos yra labai skirtingos. Vieni išlipę iš laivo įsigyja tik mineralinio buteliuką, kiti prisiperka suvenyrų už kelis šimtus eurų“, – pažymėjo pašnekovė.

Anot jos, Kruizinių laivų terminale yra kur išsikeisti valiutą, tačiau dauguma to neskuba daryti, nes nežino, kiek ir ar iš viso išleis pinigų.

Labiausiai nusiteikę leisti pinigus amerikiečiai. Jie net pageidauja į ekskursijas įtraukti didžiuosius prekybos centrus. Teigiama, kad rečiausiai pinigines praveria vokiečiai. „Ispanai dar tik susipažįsta su gintaru, todėl jį ir perka. Vokiečiai jo gali įsigyti ir savo šalyje“, – aiškino R.Savickienė.