
Minaičiuose ir Šiauliuose – Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonijos
Skaitykite daugiau... (ATNAUJINTA: 16.44) 8
Šeštadienis
2012.05.26
Energetikos specialistams sutariant, kad komunalinių atliekų deginimas Lietuvai itin svarbus apsirūpinimo šiluma būdas, tokie investiciniai projektai klaidžioja biurokratijos labirintuose. Lazdynuose planuotos atliekų deginimo gamyklos ateitį apgaubė migla.
Vilniaus Lazdynų mikrorajone planuojama statyti komunalinių atliekų deginimo gamyklą, kuri užimtų 2 ha, per metus sudegintų apie 250 tūkst. t komunalinių atliekų ir pagamintų apie 50 megavatų (MW) šilumos.
„Į atliekų deginimo gamyklos projektą žiūrime teigiamai. Tai potencialas, kurį būtina išnaudoti. Jei ši nauja gamykla būtų pastatyta, kartu su jau „Vilniaus energijoje“ esančiu 50 MW biokuro katilu visą Vilnių vasarą galėtume aprūpinti karštu vandeniu“, – sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Pasak jo, tokiu būdu šiluma vilniečiams atsieitų pigiau.
„Biokuras visame pasaulyje pigesnis nei dujos. Pavyzdžiui, Švedijoje 60 proc. šalies energijos gaminama biokuro pagrindu. Lietuviai vis dar diskutuoja, ar tai naudinga“, – ironizavo R.Germanas.
Tačiau, pasak gamyklos projekto autorių ir kitų šilumos tiekėjų specialistų, gamyklos Lazdynuose statymo procesas dėl valdininkų neveiklumo užstrigo. Situaciją komplikuoja ir Lazdynų gyventojų pasipriešinimas.
Pikta, kad toks projektas Lietuvoje yra dirbtinai stabdomas biurokratizmo. Lietuvoje kasmet yra išvežama 4 mln. t atliekų. Iš jų 1,3 mln. t būtų galima sudeginti ir gaminti šilumos energiją. Sakė V.Stasiūnas.
Pasak energetikų, komunalinių atliekų deginimo technologija naudojama visoje Europoje.
„Pikta, kad toks projektas Lietuvoje yra dirbtinai stabdomas biurokratizmo. Lietuvoje kasmet yra išvežama 4 mln. t atliekų. Iš jų 1,3 mln. t būtų galima sudeginti ir gaminti šilumos energiją. Taip ne tik sumažėtų šiukšlių kalnai sąvartynuose, bet ir būtų gaminama pigesnė energija. Be to, turėtume savus, šalies viduje eksploatuojamus, energijos šaltinius ir būtume mažiau priklausomi nuo vienintelio dujų vamzdžio, vingiuojančio iš Rusijos“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Pasak jo, tokius projektus skatina ir Europos Sąjunga, negana to, komunalinių atliekų deginimas, kaip viena skatintinų sričių, yra numatyta Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje.
„Užtenka palyginti dujų ir biokuro kainas. 1 tūkst. kub.m dujų šiuo metu kainuoja apie 1,69 tūkst. Lt, toks pats biokuro kiekis – 700 Lt“, - pastebėjo V.Stasiūnas.
Derinimas sustojo
Pasak gamyklą ketinančios statyti įmonės „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ vadovo Raimondo Petreikio, gamyklos statybos procesas yra užstrigęs.
„Šiuo metu vyksta sostinėje planuojamos statyti gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimas. Deja, šio projekto įgyvendinimo procesai dėl neaiškių priežasčių yra stabdomi – ataskaita nugulė valdininkų stalčiuose ir nėra derinama“, – apgailestavo R.Petreikis.
Lietuvos kaimynai, anot jo, šiuo klausimu kur kas ryžtingesni.
„Estijoje patvirtinti net dviejų komunalinių atliekų deginimo gamyklų projektai ir netrukus prasidės statybos. Panašu, kad kai kuriems biurokratams Lietuvoje nėra priimtina išspręsti atliekų tvarkymo problemos“, – svarstė R.Petreikis.
Anot jo, investicijos į gamyklą Lazdynuose turėtų būti apie 140 mln. Lt.
„Statybos negali būti pradėtos, kol nebus atlikti įstatymais numatyti vertinimai ir gauti reikiami leidimai. Akivaizdu, kad Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyto tikslo - iki 2010 metų pastatyti modernią komunalinių atliekų deginimo gamyklą – nepavyks įgyvendinti laiku. Atsakingoms šalies institucijoms vilkinant gamyklos statybas, pradėti deginti komunalines atliekas geriausiu atveju galima tikėtis tik po 2013 metų“, – teigė R.Petreikis.
Trauko pečiais
Atsakingos Vilniaus institucijos teigia apie projekto eigą ne ką težinančios.
„Esame gavę gamyklos poveikio aplinkai vertinimą, jį artimiausiu metu nagrinėsime, o daugiau kol kas nieko apie tai nežinome“, – sakė Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė.
Nieko konkretaus negalėjo pasakyti ir atsakinga ministerija.
„Vilniaus visuomenės sveikatos centras šiai įmonei yra pareiškęs pastabas, nes kilo abejonių dėl gamyklos poveikio gyventojams. Išvados pateiktos spalio 1 dieną, tad, manau, dabar turėtų vykti derinimas“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento specialistas Vaidotas Palionis.
Gamyklos statyboms priešinasi ir Lazdynų gyventojai, nes gamykla turėtų iškilti šio rajono Jočionių gatvėje, šalia 3 –iosios Vilniaus termofikacinės elektrinės.
„Beveik 9 tūkst. Lazdynų gyventojų nenori gyventi šalia atliekų deginimo gamyklos, ir į tai reikia atsižvelgti. Dar yra daug neaiškumų dėl taršos, eismo. Įmonė turėtų geriau apgalvoti gamyklos poveikį aplinkai ir pasiūlyti sprendimų“, – sakė Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas.
R.Petreikis pamiršta pasakyti, kad niekas neprivalo privatininkui atiduoti dar vieną energetikos objektą. Nes UAB "Atliekų deginimo įmonė"-tai 100 proc "Rubicon group" įmonė siūlo pasenusias technologijas deginant atliekas be rūšiavimo. Nes per mažas šis žemės sklypas-2ha. O šalia Gariūnų jau yra dar viena -medicininių atliekų deginimo įmonė. Tai jie turi įrodyti , kad gamyba nepavojinga, kad gyventojai bus apdrausti nelaimės atveju ir kad pilnai finansiškai už pasekmes, jei dėl netinkamo darbo organizavimo gamykla bus sustabdyta ir teks ES grąžinti gautas lėšas. Enprima - projekto rengėja-jau yra prisidirbus su savo projektais, POveikį aplinkai rengė su Rubikonu surišta kontora,todėl suprantamas miesto ir šalies valdžios noras išsiaiškinti. O aš tai išvis neatiduočiau nemokamai atliekų, nes tai mūsų-gyventojų padovanota savivaldybedar primokant už utilizavimą antrinė žaliava turinti savo vertę. Lai UAB-as ir moka savivaldybei arba bent atsisako vartų mokesčio. Tada ir mums atliekų tvarkymas pigiau kainuos.

Skaitykite daugiau... (ATNAUJINTA: 12.15) 19
Labai įdomus straipsnis. Aiškiai užsakytas. Visa ši istorija kažkokia neskaidri. Visų pirma nebūna nemokamų tokio tipo gamyklų.Štai kodėl: 1. Normali įmonė kainuoja apie 500 eurų projektuojamai tonai atliekų. Tai gaunas ne mažiau 125 000 000 Eurų-tris kart brangiau nei rašoma straipsny. Tai arba ten taupoma ekologijos sąskaita, arba perkami padėvėti įrengimai-abu atvejai pavojingi sveikatai 2.Europoj finansų krizė. Kreditinės lėšos įvertinus Lietuvos reitingus -brangios ir pasiskolinti sunku. ES fondai geriausiu atveju skirs pusę lėšų. Kur gaus likusias lėšas projekto iniciatoriai? Galų gale gausis, kad norint atsiskaityt su kreditoriais nešta bus perkelta ant gyventojų pečių didinant atliekų surinkimo mokestį. Apie kokią pigesnę energiją čia suokiat? 3. Kodėl kalbam tik apie šilumą? O kur e/e? Ar vėl žadama numuilinti skaičiuojant savikainą?