Iki šiol valstybė finansuodavo iki 50 proc. daugiabučių namų renovavimo išlaidų. Planuojama, kad nuo šių metų rugsėjo įsigaliojus pataisoms, šis finansavimas bus sumažintas iki 15 proc. Taip pat ketinama įkurti specialų fondą, kuris gyventojams suteiktų lengvatines paskolas 20 metų su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Į fondą dar šiemet Vyriausybė žada pervesti 500 mln. Lt. Kol kas 80 proc. renovavimui reikalingos paskolos turėtų teikti fondas, o 20 proc. – bankai. Kitąmet bankų indėlis augs.
Gyventojai nebus prievarta įtraukiami į šią programą ir jau dabar abejojama, ar sunkmečio laikotarpiu veršis imti paskolas. Tad projekte dalyvausiančioms institucijoms teks atlikti nemenką aiškinamąjį darbą.
„Taip kaip negalima vaikščioti su nuplyšusiais batais ar nešioti sulūžusių akinių, taip negalima gyventi ir netvarkytuose namuose“, – sakė Vilniaus daugiabučių namų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis. Tačiau jis pastebėjo, kad Seimui pateiktos svarstyti įstatymo pataisos – pilnos spragų. „Rengiant įstatymo pakeitimą visiškai nebuvo tariamasi su darbo grupe, kuriai priklausome ir mes. Naujame projekte daugybė netikslumų, todėl mes jį vertiname skeptiškai“, – sakė J.Antanaitis. Vis dėlto jis pripažino, jog daugiabučių renovacijos programos finansinis modelis yra geras.
Renovacija beveik sustojusi
Dabar, anot J.Antanaičio, daugiabučių renovacija beveik sustojusi. „Valstybė nebeturi pinigų kompensuoti daugiabučių renovacijos, bankai irgi neduoda paskolų“, – sakė J.Antanaitis. Jo tvirtinimu, vargu ar nesant pinigų veiks ir naujoji programa. Jei būtų lėšų, ši naujoji programa būtų naudingesnė. „Gal ir sunku vizualiai suvokti, kad 15 proc. yra daugiau negu 50 proc. Tačiau naujojoje programoje parama būtų realesnė“, – teigė J.Antanaitis.
Taip kaip negalima vaikščioti su nuplyšusiais batais ar nešioti sulūžusių akinių, taip negalima ir gyventi netvarkytuose namuose, – sakė J.Antanaitis.Jo tvirtinimu, iki šiol didelė dalis tų kompensuojamų 50 proc. būdavo skiriama dokumentų, planų rengimui, konkurso, darbų vykdytojui nustatyti, organizavimui, banko palūkanoms mokėti. Tuo metu pagal naująją programą fiziniams daugiabučių modernizacijos darbams būtų skiriama 15 proc., taip pat būtų kompensuojamas dokumentų tvarkymas, paskolai nustatytos fiksuotos 3 proc. metinės palūkanos.
„Skaičiuojant bendrai iki šiol realios paramos gyventojai gaudavo apie 17 proc. iš visos renovacijos kainos. Nuo šiol parama siektų 40–48 proc. visų išlaidų“, – sakė J.Antanaitis. Jo teigimu, dar pernai vieną vidutinį daugiabutį renovuoti kainuodavo 1,6–2 mln. Lt. Šiandien kainos kritusios ir modernizacijai užtenka 1,1–1,5 mln. Lt.
Prievartos nebus
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas antradienį Seime pristatydamas įstatymo pataisas žadėjo, kad priverstinio renovavimo nebus. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė tikino, jog ši programa bus ilgalaikė, o žmonėms tai puiki proga pasinaudoti valstybės siūloma pagalba.
„Iki šiol valstybės biudžetui būdavo per sunku išmokėti tas vienkartines 50 proc. visų išlaidų siekiančias paramas. Ilgalaikis projektas turėtų būti naudingesnis“, – dėstė ji.
Vilniaus miesto savivaldybės Statybos ir energetikos skyriaus vadovas Kęstutis Karosas sakė, kad norint renovuoti daugiabutį reikia, jog tam pritartų dauguma namo gyventojų. „Pagal Civilinį kodeksą numatoma, kad sprendžia dauguma – 50 proc. plius vienas“, – aiškino K.Karosas.
Žirmūnų mikrorajone neseniai suremontuotame name gyvenantis, bet nepanoręs prisistatyti vilnietis „15min“ pasakojo, kad jis buvo vienas tų, kurie nenorėjo daugiabučio renovuoti, tačiau negalėjo pasipriešinti kaimynų spaudimui. „Esu jau senas, tad man nebeilgai gyventi. Kam dar tuos pinigus kišti į namą. Tačiau visi namo gyventojai pageidavo renovacijos – man neliko kur trauktis“, – pasakojo vyras. Jis teigė, kad dar negali įvertinti, ar modernizacija davė realios naudos, mat šildymo sezonu renovavimo darbai nebuvo baigti.
Parama naudojosi aktyviai
Anot K.Karoso, nuo 2005 m., kai prasidėjo renovacijos programa, iki pat šiol gyventojai daugiabučius renovuodavosi gana aktyviai, tačiau gaila, kad pritrūko pinigų paramai. „Dar ir dabar apie 70 namų yra pateikę paraiškas savivaldybei, laukia renovacijos. Jiems renovacija bus kompensuojama iki 50 proc.“, – sakė K.Karosas. Jis prisipažino bijąs, jog pakeitus renovacijos įstatymą gyventojai gali pradėti vengti tvarkyti savo namus. „Procentai mažesni, o bendros išvados, koks realus renovacijos naudingumas gyventojams, nėra, – sakė K.Karosas. – Pagrindinė projekto idėja – išsaugoti šilumą namuose. Geriausia yra atlikti kompleksinę renovaciją, kaiapšiltinamos sienos ir stogas, pakeičiami langai. Tuomet rezultatas maksimalus ir gyventojai tikrai sutaupo mokėdami už šildymą.“
„Žmonės renovavvus namą keletą metų mokėtų už šildymą tiek pat, kaip iki šiol, nes dalis tos sumos būtų skiriama rangovams už atliktus darbus. Taip modernizacija buvo skatinama Lenkijoje. Ten ji puikiai įsibėgėjo“, – aiškino Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.
Pataisos dėl valstybės paramos daugiabučiams modernizuoti toliau skubos tvarka bus svarstomos kitą savaitę.
