Šalčio išbandymas – savaitė be vandens

„Buvo ne viena ir ne kelios dešimtys atvejų, kuomet užšaldavo vamzdžiai. Tai atsitinka, nes senamiestyje labai daug neprižiūrimų butų. Be to, dauguma namų yra neprijungti prie centrinio šildymo, tad, jeigu žmogus išvyksta ir palieka savo butą neprižiūrimą, nešildo jo, vamzdžiai esant lauke minusinei temperatūrai labai lengvai užšąla“, – pasakojo bendrovės „Senamiesčio ūkis“ direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Rastenis.

Blogiausia – sprogęs vamzdis

Tai patyrė ir Raugyklos gatvėje esančio 19-ojo namo gyventojai, kurie dėl užšalusių vamzdžių buvo priversti gyventi be vandens kone savaitę.

„Vanduo Raugyklos gatvės name buvo užšalęs dviejose namo vietose – pirmame aukšte esančiame negyvenamame bute ir palėpėje“, – pasakojo V.Rastenis. Anot jo, šiame name susidurta su dažna problema – kai nerandami buto, kuriame užšalo vanduo, šeimininkai. „Kaip atšildyti vamzdžius, jei neįmanoma į eiti į butą? Būtent dėl to visos procedūros ir užtrunka“, – aiškino V.Rastenis.

Jis pasakojo, kad pagal Civilinį kodeksą daugiabučių namų gyventojai privalo prižiūrėti savo butą ir negali palikti jo be priežiūros, kad nesukeltų rūpesčių kaimynams. „Negana to, kodekse netgi numatyta, kad bute negali būti mažesnė kaip 18 laipsnių temperatūra. Bet kas supaisys tuos žmones, kurie nesilaiko kodekse nustatytų normų?“ – retoriškai klausė V.Rastenis.

Jo tvirtinimu, blogiausia, jei neradus buto savininkų vanduo užšąla taip, kad sprogsta vamzdžiai.

„Dažniausiai vamzdžius pavyksta atšildyti, tačiau būna ir tokių atvejų, kai vamzdžiai nuo besiplečiančio ledo sprogsta“, – teigė V.Rastenis.

„Senamiesčio ūkio“ atstovo tvirtinimu, pirmuoju atveju už vamzdžių atšildymą dažniausiai gyventojams nereikia mokėti, mat jie ir šiaip moka nuolatinės techninės priežiūros mokestį. „Tačiau sprogus vamzdžiui, kai reikia keisti vamzdį, padaroma darbų sąmata ir susumuotas mokestis paskirstomas gyventojams“, – pasakojo V.Rastenis.

Vargsta privačių namų savininkai

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ gamybos direktorius Vytautas Kisielis teigė, kad miesto daugiabučiuose šią žiemą vamzdžiai nebuvo užšalę. „Nė viename daugiabutyje nebuvo užšalęs nė vienas įvadas ar vandens vamzdis. Problemų kyla tik ten, kur jau nebe „Vilniaus vandenų“ priežiūros teritorija, o privati valda“, – sakė V.Kisielis.

Anot jo, vamzdžiai lauke dažniausiai užšąla dėl to, kad yra nepakankamai arba visiškai neapšiltinti, arba dėl to, kad nutiesti žemėje neužtektinai giliai.

„Jeigu vamzdžiai nepakankami giliai pakloti ten, kur yra kelias ar kiemas, sniegas dažniausiai nukasamas. Taigi taip žemė su vamzdžiais dar labiau atveriami šalčiui“, – aiškino V.Kisielis.

„Vilniaus vandenų“ gamybos direktoriaus teigimu, bendrovė per keletą itin šaltų savaičių gavo ne vieną dešimtį skundų dėl užšalusių vamzdžių privačiuose namuose. „Sunku pasakyti, kiek kainuoja toks vamzdžių remontas. Kaina priklauso nuo medžiagų, nuo vamzdžių skersmens, darbo intensyvumo“, – sakė V.Kisielis. Anot jo, geriausia apsišiltinti vamzdžius.