Vilniaus taryba patvirtino miesto tvarkymo ir švaros taisykles, kuriose įrašytas ir draudimas prašyti bei duoti išmaldą. Tai daryti galima nebent religinėse apeigose ir kulto ceremonijose, maldos namuose ir šalia jų bei renginių, kuriems gautas leidimas, metu.
Šio draudimo nepaisantys žmonės ir pradžių bus įspėti, tačiau vėliau viešosios tvarkos sergėtojai gali skirti baudą iki 2 tūkst. Lt.
Suskubo raminti
Sankcijos atrodo griežtos ir kiek nežmoniškos, nes vargu ar kas įsivaizduoja, kaip galėtų sumokėti 2 tūkst. Lt už kelis centus, įdėtus į vargšo ištiestą ranką.
Bet Viešosios tvarkos Vilniuje sergėtojai skuba raminti – esą niekas neketina slapta stebėti žmonių ir gaudyti, ar jie duoda išmaldą. Didesnė nauda turėtų būti ta, kad žmonės sužinos apie taisykles ir apie tai, kad iš tiesų vargingai gyvenantiems žmonėms didesnė pagalba būtų nurodyti, kur jie gali tikėtis socialinės pagalbos.
„Patikrinimai dėl išmaldos prašymo vyksta nuolat, nes šis draudimas įtvirtintas jau seniau. Kontrolę vykdo tiek policijos pareigūnai, tiek Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Bet tikrai neketiname vaikščioti po Senamiestį paskui turistus ir stebėti, ar jie duoda kokį litą žmogui“, – teigė Vilniaus savivaldybės l. e. Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas Julius Morkūnas.
Elgetavimu piktnaudžiaujama?
Anot J.Morkūno, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 62 proc. sostinėje elgetaujančių asmenų yra darbingo amžiaus ir neretai išmaldos prašo ne dėl to, kad būtų ištikusi bėda, o paprasčiausiai norėdami pasipelnyti.
„Savivaldybė nori kalbėti apie socialinę paramą šiems žmonėms, apie tai, kaip jiems reikia padėti – gal suteikti nakvynę, gal nuprausti, duoti pavalgyti ar švarius drabužius, o ne skatinti elgetavimą, kuriuo tam tikrais atvejais piktnaudžiaujama“, – įsitikinęs J.Morkūnas.
