Vilnius išparduodamas? (papildyta komentarais 20:00)

Pinigų miesto vadovybei reikia ne vien skoloms grąžinti, bet ir būsimoms investicijoms, tarp kurių kaip svarbiausios minimos injekcijos į švietimo sistemą – mokyklas ir darželius. Tačiau prognozuojama, kad kitų metų Vilniaus biudžetas su valstybės dotacija gali mažėti apie 15–25 proc., t. y. nuo 150 mln. iki ketvirčio milijardo litų. Todėl lėšų užteks tik einamosioms išlaidoms.  

Savivaldybė jau dabar skolinga savo kreditoriams 760 mln. litų ir yra išnaudojusi kredito limitą, o pritraukti Europos Sąjungos pinigų galima tik konkretiems projektams. Todėl sostinės valdančiosios koalicijos partijos pasirašė susitarimą, kad pinigų bandys prasimanyti privatizuojant savivaldybės turtą: jai priklausančius pastatus, butus ir savivaldybės įmones arba dalį jų akcijų.

„Turto turime už milijardus“, – tikino meras Vilius Navickas. Konkrečių sumų jis kol kas nurodyti negalėjo, tačiau teigė, jog kitais metais iš privatizacijos ketinama surinkti iki 500 mln. litų.

Vienas pagrindinių pajamų šalitinių bus savivaldybės įmonių pardavimas. Dabar jų teikiamas paslaugas ateityje ketinama pirkti iš privatininkų, mat pastebėta, jog privačios bendrovės tas pačias paslaugas teikia pigiau, efektyviau ir skaidriau. Be to, tai esą yra modernus, pasaulyje įprastas savivaldos raidos būdas.

Ketinama parduoti praktiškai visas įmones, pasiliekant kontrolę tik svarbiausiose.

„Dar nėra galutinių sprendimų, bet parduosime mažiau negu pusę  „Vilniaus vandenų“, „Susisiekimo paslaugų“, "Vilniaus troleibų", "Vilniaus autobusų", "Vilniaus šilumos tinklų" akcijų. Dalį jų akcijų galėtų nusipirkti stambūs investuotojai, o likusias parduotume biržoje“, – svarstė V.Navickas. Taip pat į šį sąrašą patenka "Kalvarijų turgus“.

Sostinės politikai tikino, kad parduoti turtą sunkmečiu apsimoka, nes, nors palyginti su ankstesniais metais, jo vertė pinigais atrodo sumažėjusi, išaugo pačių pinigų svoris. Be to,  savivaldybė savo įmonėms skolinga apie 160 mln. litų, todėl stringa jų pačių veikla, jos atleidžia darbuotojus, nemoka mokesčių. Kitų pasaulio miestų praktika rodo, jog privatizuotos savivaldos bendrovės neša pelną.  

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas idėją pavadino visišku nesusipratimu. „Reikia prisiminti, kodėl apskritai savivaldybė turi tas įmones. Todėl, kad jos teikia pusiau monopolines, pusiau socialines paslaugas. Kai kurios įmonės nėra pelningos, pavyzdžiui, autobusų, troleibusų parkai. Jų paslaugų įkainius tvirtina miesto taryba tam, kad iš jų surinktos lėšos tik padengtų sąnaudas. Taip žmonės gali naudotis tomis paslaugomis, net jei jos komerciškai nepatrauklios“, – kalbėjo jis.

G.Paluckas nemano, kad reforma – pats tinkamiausias kelias didinti įmonių efektyvumą: „Jeigu bendrovė neefektyviai valdoma, reikia aiškintis priežastis, kodėl vadovas prastai dirba, kodėl sąnaudos per didelės ar nepagrįstos, o ne rengti privatizaciją.“

Tuo tarpu Laisvos rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas įžvelgė ir teigiamų privatizacijos ženklų. Esą puiku, kad savivaldybė pagaliau ryžosi suskaičiuoti visą savo turtą. Taip pat sveikintina, kad norima pasilikti tik pagrindines viešojo administravimo funkcijas, atsisakant papildoma našta tapusių bendrovių, kuriose „būdavo susodinami palankūs žmonės, kuriems reikėjo darbo vietos ir panašiai“. Taip pat G.Kadziauskas gyrė, kad problema sprendžiama vienu ypu, nes „blusinėjantis po vieną įmonę, funkciją, pametamas svarbiausias tikslas“. Anot eksperto, viešojo sektoriaus turto privatizacija yra paskutinė procedūra, kurioje gali įvykti neskaidrių dalykų. Todėl labai svarbu, kad turtas būtų pardavinėjimas kuo viešiau, pavyzdžiui, didžiųjų įmonių akcijos būtų parduotos akcijų biržoje.