Žaliojoje zonoje – statybų šešėliai

Nuo 1993 m. Salotėje įsikūrę privačių namų gyventojai šalia kvartalo jau dešimtmetį rūpinasi 3 hektarų ploto žaliąja zona. Miestiečiai žemėje šalia Bitėnų ir Nadruvos gatvių pasodino parką ir įrengė vaikų žaidimo aikšteles.

„Namai Pilaitėje ir taip yra sugrūsti, tinkamų poilsiui žalių zonų nėra daug, o dabar norima paimti ir paskutinius mažus lopinėlius, kur jau mūsų pasodinti medžiai žaliuoja dešimtmetį. Kreipėmės į miesto valdžią, kad išnuomotų mums parką, jog galėtume juo ir toliau rūpintis, tačiau sužinojome, kad dalis parko teritorijos grąžinta savininkui“, – pasakojo parku besirūpinančios namų bendrijose „Saleks“ pirmininkas Vladimiras Denežkinas.

Namai Pilaitėje ir taip yra sugrūsti, tinkamų poilsiui žalių zonų nėra daug, o dabar norima paimti ir paskutinius mažus lopinėlius, kur jau mūsų pasodinti medžiai žaliuoja dešimtmetį. Sakė V.Denežkinas. Sklypą, gyvenamųjų namų kvartalui įrengti, 99 metams išsinuomojusi bendrovė „JGK statyba“ taip pat nepatenkinta tokiais Vilniaus apskrities administracijos veiksmais. Juolab, kad Vilniaus apskritis savininkams grąžino ir kitą dalį verslininkų išsinuomoto sklypo prie Gilužio ežero. Anot verslininkų, sudarytame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 metų šios abi teritorijos taip pat yra pažymėtos kaip žaliosios zonos. Be to, šie plotai yra įtraukti ir į Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planą. 

„1990 metais Vyriausybės nutarimu mums buvo išnuomotas didelis sklypas Salotėje, kuriame įrengėme infrastruktūrą, pastatėme namus, taip pat ruošiamės sutvarkyti rekreacines zonas, pastatyti teniso kortus, sporto sales, baseiną, kavinę ir kitus visuomeninius pastatus. Dabar didelė dalis teritorijos grąžinta privatiems asmenims, kur tikriausiai išdygs nauji pastatai ir gyventojai žaliųjų zonų nebeturės “, – sakė bendroves „JGK statyba“ valdybos pirmininkas Jurijus Kuselnikovas.

Statybininkai įtaria, kad žemė valdininkams parūpo, nes jos vertė per 18-ka nepriklausomybės metų išaugo nuo kelių šimtų litų už hektarą iki daugiau nei 3 mln. litų.

„Anksčiau tai buvo ūkinės paskirties žemė, o dabar mes įrengėme visą reikalingą infrastruktūrą, žemės paskirtis pasikeitė, pasikeitė ir teritorijos kaina. Mano manymu, dėl to valdžios pareigūnai ir susigriebė grąžinti žemes savininkams“, – teigė J.Kuselnikovas.

Vilniaus apskrities administracijos Miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja Laimutė Katkevičiūtė teigė, kad šalia Salotės gyvenamųjų namų kvartalo esantis parkas net nėra išnuomotas „JGK statybai“. Anot valstybės tarnautojos, būtent dėl to, kad toje vietoje yra laisvi miesto plotai, pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą sklypas turi būti grąžintas savininkams ir nesvarbu, kad ten žaliuoja bendruomenės įrengtas parkas.

„Salotė yra prijungta prie Vilniaus jau po 1995 m., o Savivaldybė gali sudarinėti detaliuosius planus ir numatyti žaliąsias zonas tik iki 1995 m. buvusioje miesto teritorijoje, todėl pirmiausiai žemė natūra grąžinama savininkams ir tik po to bus rengiami planai su rekreacinėmis zonomis. O išaugusi kaina neturi reikšmės – jei ten iki karo buvo kažkieno nuosavybė, ji turi būti grąžinta savininkui arba paveldėtojams“, – paaiškino L.Katkevičiūtė.

Teritorija prie Gilužio ežero

Dėl teritorijos prie Gilužio ežero Miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja L.Katkevičiūtė negalėjo tiksliai atsakyti, tačiau patvirtino, kad ši žemė iš nuomininkų buvo paimta ir grąžinta savininkams.
„Teritorija prie ežero buvo paimta iš „JGK statybos“ ir grąžinta savininkams dėl to, kad šioje vietoje verslininkai ilgą laiką nieko nedarė, o laukiančiųjų žemės yra labai daug. Dėl šių teritorijų dabar vyksta teisiniai ginčai. Kai teismas paskelbs savo sprendimą, mes jį ir įvykdysime“, – sakė L.Katkevičiūtė.