Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politologas Ramūnas Vilpišauskas: socialdemokratų „dvigubų“ rinkimų strategija nepasiteisino

prof. Ramūnas Vilpišauskas
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / prof. Ramūnas Vilpišauskas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Valdančiųjų socialdemokratų pasirinkta strategija išnaudoti prezidento rinkimus siekiant geresnių rezultatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose nepasiteisino, o rinkėjams nepatiko Zigmanto Balčyčio kandidatavimas į du postus, mano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Dešiniųjų partijų – konservatorių ir liberalų – sėkmę EP rinkimuose greičiausiai lėmė įtemptos saugumo padėties sutelktas šių partijų elektoratas ir aktyvesnis jaunimo dalyvavimas rinkimuose, pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas.

R.Vilpišausko nuomone, pagrindinis EP rinkimų Lietuvoje bruožas – tradicinių ideologijų partijų dominavimas, nustumiant į pašalius kraštutines ar populistines partijas.

„Pagrindinis šių rinkimų bruožas – vadinamų tradicinių ideologijų partijų populiarumas, ir tai yra įdomus pokytis tiek lyginant anksčiau vykusius rinkimus Lietuvoje, paskutinius Seimo rinkimus, tiek ir lyginant Lietuvą su daugeliu kitų ES šalių. Tokiose šalyse, kaip Prancūzija, D.Britanija, Danija, Austrija kraštutinės dešiniosios ar kairiosios partijos arba laimėjo, arba smarkiai pasididino gautų balsų skaičių. Tai šiuo atžvilgiu EP rinkimų rezultatai iš tiesų įdomūs“, – BNS pirmadienį sakė R.Vilpišauskas.

Tai, kad prezidento rinkimuose su Dalia Grybauskaite antrame ture besivaržęs Zigmantas Balčytis socialdemokratų EP rinkimų sąraše nukrito iš pirmosios pozicijos į antrąją, politologo vertinimu, gali būti aiškus signalas, kad socialdemokratų pasirinkta rinkimų strategija buvo klaidinga ir nepatiko jų rėmėjams. Dar rinkimų dieną socialdemokratų lyderiai sakė turį lūkesčių laimėti keturis mandatus EP, tačiau gavo tik dvi vietas.

„Bent jau Z.Balčyčio pasitraukimas partijos sąraše į antrą vietą rodo, kad nepaisant visų jo balsų, gautų prezidento rinkimuose, tie, kas balsavo už socialdemokratų partiją, pirmenybę skyrė jo kolegei (Vilijai Blinkevičiūtei) ir tuo remdamasis spėčiau, kad nepasiteisino tokia kampanijos strategija ir bent daliai šios partijos rėmėjų nepatiko tai, kad vienu metu buvo mėginama dalyvauti dvejuose rinkimuose“, – svarstė R.Vilpišauskas.

Opozicinės Tėvynęs sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pergalę EP rinkimuose lėmė įtempta saugumo situacija, galėjusi gerokai sutelkti šios partijos elektoratą, kuris ir be to pasižymi stabiliu balsavimu.

Gali būti, kad ir iš valdančiųjų partijų buvo pritraukta kažkiek balsų, jei vertintume A.Guogos tokį gerą pasirodymą kaip labiau į žinomus žmones, o ne į programines nuostatas orientuotų rinkėjų balsavimą, – mano R.Vilpišauskas.

„Spėčiau, kad galėjo turėti įtakos bendra paaštrėjusi saugumo situacija netoliese mūsų rytų kaimynystėje ir su tuo susijusios diskusijos Lietuvoje dėl krašto apsaugos, jos finansavimo, apskritai geopolitinės aplinkos, NATO vaidmens, ir tai galėjo mobilizuoti dalį dešiniųjų partijų rinkėjų. Be to, dažnai manoma, kad konservatorių elektoratas vienas stabiliausių ir dalyvauja rinkimuose nepriklausomai nuo to, ar saulė šviečia, ar lyja“, – sakė R.Vilpišauskas.

Jo manymu, Liberalų sąjūdžio sėkmė susijusi su galimai aktyvesniu jaunimo dalyvavimu ir „galbūt Liberalų sąjūdžiui  pavyko galų gale tapti liberalių pažiūrų rinkėjų partija, perimant galutinai balsus iš kitų partijų, kurios arba turi savo pavadinime žodį „liberalios“ ar bent taikosi į panašų rinkėją“.

TSPMI vadovas neatmetė, jog Liberalų sąjūdžiui galbūt pavyko atsiriekti ir dalį valdančiųjų partijų balsų – tai rodo netikėta verslininko Antano Guogos sėkmė EP rinkimuose ir jo pakilimas į pirmąją Liberalų sąjūdžio sąrašo vietą.

„Liberalų ir centro sąjungos prastas pasirodymas gali būti laikomas ženklu, kad dalis jos rinkėjų balsavo už Liberalų sąjūdį. Gali būti, kad ir iš valdančiųjų partijų buvo pritraukta kažkiek balsų, jei vertintume A.Guogos tokį gerą pasirodymą kaip labiau į žinomus žmones, o ne į programines nuostatas orientuotų rinkėjų balsavimą“, – mano R.Vilpišauskas.

Rinkimai į Europos Parlamentą, politologo nuomone, atspindi ne tiek žmonių požiūrį į partijų europinės politikos nuostatas, kiek nacionalinės politikos vertinimą, todėl gali būti laikomi aiškiu politiniu signalu prieš artėjančius kitus nacionalinius rinkimus – savivaldos 2015 metais ir Seimo rinkimus po dvejų metų.

„Manau, kad partijos tai traktuos, kaip svarbų signalą būsimiems savivaldos ir vėliau Seimo rinkimams ir atitinkamai koreguos savo politiką ir savo rinkimų kampanijas, nes tai pirmiausia balsavimas susijęs su nacionaline politika ir žmonių požiūriu į partijas Lietuvoje, o ne į jų siūlomą Europos politiką ir požiūrį į Europos reikalus. Nors tai, kad tiek nedaug balsų gavo kai kurios euroskeptiškų pažiūrų partijos irgi yra įdomus signalas ir gali būti vertinama kaip ženklas, jog dauguma rinkėjų Lietuvoje visgi pozityviai vertina šalies narystę ES ir šiuo atžvilgiu skiriasi nuo kai kurių kitų ES narių", – teigė R.Vilpišauskas.

Opozicinių konservatorių vadovo Andriaus Kubiliaus svarstymus apie galimą naują valdančiąją koaliciją politologas vadino reklaminiu triuku ir opozicijos siekiu pasinaudojant situacija išbandyti dabartinių valdančiųjų tvirtumą.

„Akivaizdu,kad valdančiąją koaliciją Lietuvoje formuoja Seime, o ne EP daugiausia balsų turinčios partijos ir po šių rinkimų tai niekaip nepasikeitė. Tik politinio signalo prasme aišku, kad tuos gerus rezultatus, kuriuos gali konstatuoti konservatoriai bei liberalai – šių partijų lyderiai neabejotinai mėgins išnaudoti savo kaip opozicinių partijų tikslais ir tai iš tiesų gali būti mėginimas patikrinti valdančiosios koalicijos tvirtumą“, – kalbėjo TSPMI direktorius.

EP rinkimuose daugiausiai balsų surinko opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašas – gavo 17,39 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių. Partijai Europos Parlamente tenka du mandatai vietoj šiuo metu turimų keturių.

Socialdemokratai surinko 17,27 proc. balsų. Jiems taip pat priklauso du mandatai vietoj dabar esamų trijų. Lietuvos liberalų sąjūdis su 16,52 proc. balsų irgi turėtų gauti du mandatus.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ su 14,27 proc. balsų išsaugojo du mandatus, po vieną mandatą turėtų gauti Darbo partija (12,83 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija (8,06 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6,62 proc.).

Lietuva į Europos Parlamentą penkeriems metams renka 11 atstovų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min