Justė Zinkevičiūtė atskleidė slapčiausias praeities nuodėmes

Jaunai studentei iš Nidos atiteko pagrindinis vaidmuo lietuviškame seriale „Emilija", nors televizijoje ji dar naujokė. Ar Justė Zinkevičiūtė (20) pasiruošusi dėmesiui, kuris netrukus ją neišvengiamai užplūs? „Jei Dievas man atsiuntė iššūkį, esu pakankamai stipri jį priimti", - šypsosi mergina.

Jau porą savaičių gali stebėti save televizijos ekrane. Kokie jausmai Tave užplūsta?

Oi, kol rodo serialą, mano viduje vyksta tikra sumaištis. Draugai juokauja, kad dar niekada nežiūrėjau televizoriaus taip įsitempusi (juokiasi)! Sau esu kritiška, kaskart analizuoju savo vaidybą. Nepaisant visko, savo debiutą vertinu gerai. Padariau viską, ką galėjau. Vaidindama Emilijos personažą, įdėjau daug pastangų ir nuoširdumo. Žinoma, dar daug ko reikia mokytis, bet tai lyg rezervas, skatinantis tobulėti. Tobulėjimas yra mano gyvenimo variklis, dėl kurio kiekvieną rytą pabundu.

Visas merginas, kurios tampa televizijos žvaigždėmis, paprastai baugina jų praeities nuodėmės, kurios anksčiau ar vėliau iškyla į viešumą. Ar yra dalykų, kuriuos norėtumei nuslėpti nuo visuomenės?

Taip. Manau, žurnalistai, gerai pasikapstę po mano praeitį, rastų mane bauginančių nuodėmių. Bijau net pagalvoti, ką man pasakytų mama, sužinojusi, kad aš, būdama maža mergaitė, slapčiomis valgydavau šokoladą, mat nuo jo mane berdavo, bijau draugų ir labiausiai brolio reakcijos, jei žurnalistai paviešintų, kad vaikystėje juos apgaudinėdavau  žaisdama „Monopolį". Tai didžiausios mano nuodėmės, kurios kartais man neleidžia užmigti naktimis (juokiasi).  O jei rimtai... žurnalistai gali nevargti, nes jie nieko kompromituojančio apie mane neras. Bent jau kol kas...

Tokia jauna, graži ir talentinga mergina negali būti vieniša...

Dar neatsirado vaikinas, kuris mane sutramdytų. Esu pakankamai užsispyrusi. Draugų vaikinų turiu daug, su jais lankome spektaklius, apsipirkinėjame... O tas vienintelis dar nerado kelio iki mano širdies. Manau, geriau rasti patį geriausią, nei gaišti laiką su kaimo Jurgiu. Nenoriu blaškytis (šypsosi).

Koks turėtų būti tas vienintelis, su kuriuo sutiktumei pavakarieniauti?

Galėčiau išskirti tris patinkančius vaikino bruožus - tai vyriškumas, pagarba ir dėmesys merginai. O pavakarieniauti mielai sutikčiau su aktoriumi  Vladu Bagdonu.  Tai puiki asmenybė, būtų įdomu su juo pakalbėti apie meną. Jaučiu nuoširdų pavydą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams, kurie turi galimybę dalyvauti jo paskaitose ir iš jo mokytis.

Gali papasakoti apie didžiausią įspūdį palikusį pasimatymą?

Tai buvo šiltas vasaros vakaras pajūryje... Tai buvo toks pasimatymas, kai tyla nebuvo nejauki, kai laikas, atrodo, sustojo... Et!.. Daugiau nepasakosiu, leiskite ir sau šį bei tą pasilikti (šypsosi).

Kaip ir kiekviena mergina, turbūt ne sykį įsivaizdavai, kokios turėtų būti Tavo svajonių vestuvės?

Žinau tik tiek, kad tai nebūtų įprastas trijų dienų šventimas. Vedybų planuotojos man neprireiktų, nes, mano manymu, svetimas žmogus tikrai negali geriau žinoti, kokių tu nori vestuvių. Žinau, kad amžiną meilę prisiekčiau prie jūros, žengdama gėlių taku altoriaus link. Turiu vieną svajonę, kurią labai norėčiau įgyvendinti vestuvių dieną, - į dangų, kaip meilės simbolį, paleisti tūkstantį drugelių. Juk svajonės tam ir yra, kad jos pildytųsi!

Ar Tu iš tų merginų, kurios mielai sukiojasi virtuvėje?

Prieš metus man noras gaminti kaipmat išgaruodavo susvilus pirmam blynui, o dabar vis mieliau ir mieliau gaminu. Matyt, paaugau, pakito požiūris. Mano firminis patiekalas - vištiena tortiljoje - tapo vienu iš mėgstamiausių tėčio patiekalų. Netikėtai užsukusius svečiams, pavaišinčiau baltuoju vynu, alyvuogėmis, sūriais... Pirmenybę stengiuosi teikti sveikiems ir ekologiškiems produktams, iš mėsos patiekalų renkuosi tik vištieną, mėgstu žuvį. Turiu pripažinti, kad kartais užsuku ir į „McDonald's" greitojo maisto restoraną.

Įsivaizduok, kad loterijoje laimi milijoną. Ką su juo darytumei?

Čia kaip tame anekdote: pirmiausia man reikėtų nusipirkti bilietą (juokiasi)... O jei taip nutiktų, su profesionaliais režisieriais ir operatoriais sukurčiau filmą apie Kuršių neriją.

Juste, myli save?

Taip, bet tai nėra egoistiška meilė sau. Manau, nesugebėdamas mylėti savęs, nesugebėsi pamilti ir kito. Visi mes norime mylėti ir būti laimingi, o juk greičiausias būdas sukurti nuostabų pasaulį - pamilti save. Tad nevengiu pasilepinti masažo malonumais, visada skiriu laiko grožio procedūroms, miegas man taip pat yra labai svarbus.