Lavija Šurnaitė-Kairienė nebenori savęs dalyti gabalėliais

Lavija – viena iš tų televizijos laidų vedėjų, apie kurios asmeninį gyvenimą sužinoti nelengva. Moteris sako informaciją apie save skleidžianti dozuotai ir tikina „nenorinti savęs dalyti gabalėliais“. Savo dozę gavo ir žurnalas „Privatu!“.

Dėl pasiūlymo nedvejojo
„Lietuvos ryto“ televizijoje neseniai pradėjusi dirbti žavioji Lavija Šurnaitė-Kairienė be filmavimų buvo vos kelis mėnesius ir sako jau spėjusi jų pasiilgti. „Laidą „Nerealieji“ baigėme filmuoti kovo pabaigoje, tad „dirbau“ tik ekrane. Per tuos kelis mėnesius pasiilgau darbo televizijoje. O kadangi visi aplink verkia, kad yra krizė, nervinasi dėl darbų, todėl aš, pasvarsčiusi savaitę, sutikau“, – atvirai sako pašnekovė.
Per kelerius metus Lavija pakeitė tris televizijas. Ar laidų vedėja nevertina ištikimybės vienam televizijos kanalui? „Aš manau, kad atskaitos taškas turėtų būti laida, o ne televizija. Gali labai mėgti vieną televizijos kanalą, tačiau pirmiausia svarbu tai, ką tu darai tiesiogiai, o tik paskui – koks ženkliukas tau kabo „virš galvos“. Lietuvos televizijoje išdirbau trejus metus, manau, kad tai yra gana ilgai, tačiau aš to nesureikšminu“, – mintimis dalijasi 30 metų moteris.

Vyras nebijo viešumos
Paklausta, kaip jaučiasi po darbų grįžusi namo, Lavija šypteli. „Anksčiau dažniausiai eidavau miegoti ar užsiimdavau kažkokia veikla namuose, o dabar nusprendžiau imtis naujos metodikos. Nesvarbu, ar būnu pavargusi, ar ne, bet aš einu į kiną, susitinku su draugais, pasivaikščioju po miestą – štai tokiu būdu stengiuosi išsklaidyti darbe susikaupusį adrenaliną“, – tikina pašnekovė.
Suprantama, Lavija daug laiko praleidžia su vyru Daumantu. „Privatu!“ fotografas ne kartą užfiksavo, kad jei pora eina į viešą renginį, tai tik kartu. Ar Lavija ir Daumantas Kairys yra iš tų porų, kurios visą laisvalaikį praleidžia drauge? „Ne. Šiuo metu iš užsienio grįžo mano viena draugė, kuri Lietuvoje būna tik kas pusmetį, todėl daug laiko praleidžiu su ja. Daumantas į tai žiūri labai tolerantiškai, nors jam laiko lieka mažai“, – prisipažįsta pašnekovė.
Tiesa, tarp žurnalistų jau seniai vyrauja nuomonė, esą Kairių šeima vengia žiniasklaidos ir fotografų dėmesio. „Daumantas yra iš panašios srities, kaip ir aš, tačiau jis nebijo viešumos, ir aš nematau priežasčių, kodėl jis turėtų slėptis. Jeigu vyksta įdomus renginys, kodėl nenueiti drauge?“ – klausia L. Šurnaitė-Kairienė.

– Ar tiesa, kad tyčia vengiate dėmesio, nesilankote vakarėliuose ir specialiai nepozuojate fotografams?
– Specialiai tikrai nepozuojame. Nereikia slėpti, kad yra tokių žmonių, kurie mieste nevaikšto susikabinę už rankų, tačiau taip elgiasi išvydę fotografus. Visi vakarėliai, kurie yra „tik dėl vaizdo“, mane sekina ir vargina. Turi būti kažkas įdomaus, kad ten nueičiau.

– Kokie yra Tavo ir Daumanto santykiai su žiniasklaida?
– Vyro santykiai su žurnalistais yra glaudūs, nes jis dirba viešųjų ryšių srityje (šypteli). Kita vertus, aš pastaruoju metu vis dažniau pagalvoju, kad viskam yra ribos.

– Apie ką niekada nepasakotumei žiniasklaidai?
– Apie daug ką. Anksčiau galėdavau su žurnalistais dalytis naujienomis apie savo gimtadienio šventimus, gautas dovanas. Dabar man tai atrodo per intymu. Neseniai daviau interviu apie savo vaikystę. Vėliau perskaičiau straipsnį ir pajutau, kad nuo manęs tarsi atpjovė gabalą ir nebegrąžino. Nebenoriu savęs dalyti. Man nelabai patinka, kai prekybos centre žmonėms virsti atrakcija. Tai manęs neerzina, bet kažkuria prasme apnuogina. Jautiesi tarsi svogūnas, kurį vis nulupa. Nusprendžiau, kad tas svogūnas nėra begalinis. Kažkada labai daug visko pripasakojau, o dabar, manau, yra daug kitų pasakotojų. Nenumirs be manęs žiniasklaida (šypsosi).

– Kaip manai, ar tokios nuomonės laikysiesi ilgai?
– Kol kas atrodo, kad tai užtruks ilgėliau. Juk tik iš pradžių būna smagu, kai tavimi labai domisi, bet paskui darosi nejauku, nes tu tarsi daliji save viešai. Tai lyg savotiškas ekshibicionizmas. Man intymus dalykas – tai nebūtinai kalbėjimas apie miegamąjį.

– Ar nemanai, kad dirbi tokioje srityje, kurioje kartais reikia atvirai pakalbėti, nusifotografuoti žurnalo viršeliui?
– Neįžvelgiu čia jokios problemos ir tai darau. Tiesiog viską dozuoju, nesinori atsibosti. Kad ir kaip būtų smagu bendrauti su žurnalistu, bet man tai vis tiek yra darbo dalis. Man nėra pramoga ir malonumas pasidarius manikiūrą duoti interviu. Tačiau jeigu visai nebendraučiau su žiniasklaida, nebūčiau ir jums davusi interviu.

– Nors Tu ir nenori per daug atvirai kalbėti, tačiau žmonėms smalsu sužinoti, ar Jūsų šeima jau galvoja apie atžalas?
– Visi mūsų to klausinėja – nuo giminių iki draugų. Ką aš galiu atsakyti?.. Tikrai neprivalau niekam (nors ir didelis spaudimas yra iš aplinkinių) atsakinėti į tokius klausimus. Tačiau amžius turbūt daugiau stuksi tėvams, o ne patiems žmonėms. Manau, kad galiu sau leisti nekalbėti apie tokius dalykus. Pagal žurnalistus, jau turėjau pagimdyti mažiausiai tris vaikus. Kiek kartų buvau pseudonėščia... Nemanau, kad turiu sakyti nei „taip“, nei „ne“. Tai nėra ta tema, dėl kurios turėčiau teisintis.