Ovidijus Vyšniauskas: po duobės – šviesus etapas

Vardas, pavardė: Ovidijus Vyšniauskas

Gimimo data, vieta: 1957 03 19, Marijampolė. 51 m
Šeima: mama - gydytoja, tėtis -  buvęs mokytojas

Šeiminė padėtis: antrą kartą vedęs, žmona - Aušra,  turi tris vaikus

Karjera: 1994 m.  atstovavo Lietuvai „Eurovizijos" konkurse. Lietuvoje ypač vertinamas šlagerių karalius. Pastaruoju metu daugiausia koncertuoja užsienyje.  

Dainininkas neslepia, kad  prieš keletą metų teko išgyventi nelengvą laikotarpį. Daugelis tuomet svarstė, kur dingo vienas populiariausių atlikėjų... Šiandien Ovidijus apie sunkius išgyvenimus kalba atvirai.

Kaip gyvenate?

Šiandien gyvenu puikiai. Aišku, ne viskas patinka, kas mus supa, bet jaučiuosi darbingas ir laimingas. Šįryt mano jaunėlis Adomas sėdi terasoje, pusryčiauja ir sako: „Tėti, kaip smagu gyventi..." Aš tik pritariu: iš tiesų smagu!

Akivaizdu, kad Jūsų gyvenimas neseniai pasikeitė iš esmės...

Žinau, ką reiškia jausmas, kai viskas gyvenime atrodo asfalto spalvos, kai ima kankinti klausimai: kas toliau? koks bus rytojus? Nejaugi žmogus gimęs tam, kad viskas tik ir suktųsi ratu - viskas tas pats... Buvau priėjęs tokį slenkstį savo gyvenime. Po darbo reikėdavo kažkaip išsikrauti, susiburdavome, „pavarydavome", kad ir dūmai rūkdavo, bet aš, matyt, ne tam sutvertas, kad įlįsčiau į kažkokias ligas. Net alkoholis pasidarė neskanus, supratau, kad nepadeda pasijusti geriau.

Tiesa, kad tuomet pasinėrėte į tikėjimą? 

Visai atsitiktinai nuvažiavau į Latviją pažiūrėti galingo krikščioniško muzikinio renginio. Man norėjosi pajusti, kas tai yra. Anksčiau svarstydavau: ką bažnyčia gali padaryti geriau? Maniau, čia sekta...  Tačiau pamačiau muzikantus, kurie nesimėto, kurių reikia ieškoti su žibintais, muzika visai nesektantiška, veidai visai ne sektantų. Visa tai mane tiesiog pakirto.Tuomet susipažinau su tais žmonėmis, padovanojau jiems savo kompaktinę plokštelę. Jie paprašė padainuoti ir neilgai trukus kartu su galingu projektu lėktuvais pradėjau gastroles po visą pasaulį. Jau nedaug liko stambių miestų, neaplankytų Amerikoje, išmaišėme Rusiją, Ukrainą, Vakarų Europą. Esu įsitikinęs, kad mus suvedė kažkas iš aukščiau.

Kaip toliau klostėsi savęs atradimo kelias?

Ėmiau justi, kad man tai priimtina ir įdomu. Gavęs pasiūlymą, įstojau į Biblijos mokyklą (sutrumpintas universiteto kursas). Pusę metų gyvenau Rygoje pas draugus ir rimtai studijavau. Savaitgaliais grįždavau į namus Kaune. Tai buvo tikrai rimtos studijos, dideli krūviai, žmonės studijavo, turintys po du ar net tris aukštuosius diplomus. Nežinau, kur būčiau galėjęs gauti daugiau. Gavau gerą gurkšnį šaltinio vandens. Skambučiai per pertraukas mane tiesiog nervindavo, nes norėjosi sėdėti, klausyti ir troškau, kad tai niekada nesibaigtų. Nebuvau kažko fanatiškai ištroškęs, bet supratau, kad atsiveria naujos durys, kad gyvenime yra kitas kelias, apie kurį anksčiau nežinojau. Studijas baigiau auksiniu diplomu.

Kaip į Jūsų pokyčius gyvenime regavo žmona?

Ji liko Kaune, bet mane visada palaikė. Buvo laiminga, nes matė, kad man gera. Žmona kartais atvažiuodavo, nes jai pačiai patikdavo dalyvauti renginiuose. Ji pati daug skaito tikėjimo temomis - žmona įdėjo nemažai pastangų, kad aš atverčiau tą langą. Ji mane iš pat pradžių sudomino ir esu jai labai dėkingas už tai.

Manau, kad draugai, pažįstami ir aplinkiniai tuo metu į Jus žiūrėjo įtariai...

Visko buvo. Tikrai užsidarė nemažai durų ir buvo tokių, kurie laikėsi atokiau. Stebėjau situaciją, dabar galiu rinktis. Manęs kartais buvę bendražygiai klausia: „Na ir ką, geriau ten?" Aš atsakau, kad esi nekvailas žmogus, - negi eičiau, kur blogiau? Sakau, kad ir tu ten būsi, tik dar palauk savo eilės.

Dabar švyti akys ir džiaugiasi širdis?

Darau tai, ką noriu, išmokau darbą suderinti su poilsiu, džiaugiuosi puikiais santykiais su žmona ir trimis savo vaikais. Pinigų niekada gyvenime nesureikšminau, bet kai dėl jų esu ramus, jie ateina visai netikėtai ir dar su kaupu. Skraidau su galingu kolektyvu po pasaulį, lankausi vietose, į kurias niekada nebūčiau patekęs. Savaitgaliais koncertuoju žmonėms, kuriems mano muzikos tikrai reikia: jubiliejai, vakarėliai, vestuvės. Niekur aš nedingau. Supratau, kad be Dievo gyventi silpna, o gyvenimas su juo - didžiausias turtas. Dabar jaučiuosi savo vietoje.

Ar dar reikia kompanijų?

Visko reikia, aš gyvas žmogus! Bet alkoholio beveik nebevartoju. Niekam nepumpuoju savo minčių ir idėjų, bet jeigu žmogus manęs klausia, galiu atsakyti, padėti, nes tų atsakymų aš pats ilgą laiką ieškojau ir juos suradau. Kviečia kartais pakalbėti kalėjimuose, buvau Lietuvos kariuomenėje, onkologiniuose skyriuose. Ne vaistai padeda, o tikėjimas. Yra Galingasis - prašyk jo. Mes patys savo likimo kalviai! 

Apie ką dabar svajojate?

(Po ilgos pauzės.) Ketinu pirkti laivą. Turiu motorinę valtį, bet jau žvalgausi laivo - šiandien kaip tik važiuosiu apsižiūrėti. Tai mano noras ir svajoju jį įgyvendinti.

Aušra Vyšniauskienė (47)

Ovidijaus Vyšniausko žmona Aušra tikina, kad šis etapas jų šeimą dar labiau suartino ir praturtino. „Aš pati gyvenau ir gyvenu tokį gyvenimą, manau, kad tai buvo geras pavyzdys Ovidijui. Kiekvienas laikotarpis gyvenime yra svarbus ir žavus, bet ypač brangūs sunkesni momentai, - jie praturtina, praskaidrina ir apvalo žmogų. Atsirinkome vertybes, atsirado daug vietos apmąstymams, o tai brandina žmogų. Galiu pasakyti, kad tai buvo gražus, kitoks laikas," - džiugiai kalba Ovidijaus Vyšniausko žmona Aušra. Moteris yra renginių organizavimo įmonės „Šou imperija" koncertinių programų direktorė. Radusi laisvą minutę, stengiasi kuo daugiau laiko su šeima praleisti gamtoje.