Dailių krūtų savininkės užkibo ant sukčių kabliuko

Šimtams tūkstančių moterų pasididžiavimą didele ir dailia krūtine staiga pakeitė nusivylimas ir baimė dėl savo sveikatos. Jos sužinojo, kad kartu su krūtų implantais savo kūne nešioja krūvą pramoninės chemijos, kuri šįkart pateko ne į degalų talpyklas, bet į žmogaus organizmą.

Ir tai ne apmaudi medikų klaida, o gerai suplanuota afera, kurios autoriai susikrovė milijoninį pelną.

Krūtų implantus gaminusios Prancūzijos kompanijos „Poly Implant Prothese“ (PIP) įkūrėjas Jeanas Claude’as Masas tapo vienu labiausiai Interpolo medžiojamų nusikaltėlių.

Silikonas – pramoninis

Skandalas kilo dar 2010 m. birželį paaiškėjus, kad PIP implantų gamyboje buvo naudojamas ne medicininis užpildas, bet pramoninis silikonas, skirtas kompiuteriams ir kitiems elektroniniams prietaisams gaminti. Prieš kelias savaites paskelbta, jog gaminant implantus naudotos naftos ir gumos pramonėje įprastos medžiagos, degalų priedai, kurie nepatvirtinti kaip tinkami medicinos reikmėms.

Savavališkai naudotos medžiagos, kaip manoma, ir nulėmė dažnus šių implantų plyšimus. O tai moters organizme sukelia infekcijas ir gali gerokai pakenkti sveikatai.

Gamindama nekokybiškus implantus ir parduodama juos mažesne kaina bendrovė per metus sutaupydavo po daugiau nei 4 mln. Lt. PIP tapo viena iš trijų didžiausių krūtų implantų gamintojų pasaulyje, bet 2010-aisiais suktybė buvo atskleista ir įmonės veikla sustabdyta.

Nors implantai nebegaminami, tačiau jie tebekelia grėsmę tūkstančiams moterų, kurių krūtyse jie atsidūrė. 

Puolė raminti lietuves

Praėjusių metų pabaigoje kai kurios Europos šalys paragino moteris, nešiojančias šio gamintojo implantus, juos pašalinti. Ši žinia privertė sunerimti ir tas, kurių krūtys padidintos kitų gamintojų implantais.

Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija išplatino pranešimą, kuriame ėmė raminti mūsų šalies moteris. Esą plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai Lietuvoje naudoja tik sertifikuotus, pasaulyje pripažintus ir daugelio klinikų bei laiko išbandytus patikimus gaminius.

Raminti pacientes suskubo ir plastinės chirurgijos klinika „VitkusClinic“. Jos interneto svetainėje pasirodė pranešimas, kuriame tvirtinama, jog klinika per visą savo veiklos istoriją nėra atlikusi nė vienos krūtų didinimo operacijos su Prancūzijos įmonės PIP implantais.

„Visos moterys, kurioms krūtų didinimo operacijos buvo atliktos mūsų klinikoje, yra saugios ir gali būti visiškai ramios“, – užtikrino „VitkusClinic“ įkūrėjas mikrochirurgas prof. Kęstutis Vitkus.

Jo teigimu, klinika bendradarbiauja tik su pasaulyje pripažintais ir sertifikuotais implantų gamintojais „Eurosilicone“ bei „Allergan“, kurie turi sukaupę didesnę nei 20 metų patirtį ir naudoja tik sertifikuotą silikono gelį bei patikrintas technologijas. Šie gamintojai esą užtikrina implantų kokybę.

Bendrovė – mažai žinoma?

Plastikos chirurgus vienijančios organizacijos vadovas Dainius Balčiūnas užtikrino, kad nė vienas draugijos narys savo pacientėms neimplantavo kompanijos PIP gaminių.

Kurį laiką Prancūzijoje dirbęs specialistas tikino, kad prieš uždarant įmonę (dabar jau nebeveikia) ji savo šalyje nebuvo itin žinoma ir esą užėmė menką dalį rinkos.

Tačiau skelbiama, jog iki 2000 m. PIP Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur per metus atliekama apie 3 mln. krūtų didinimo operacijų, buvo viena iš trijų daugiausiai implantų parduodančių bendrovių. Dėl mažesnių savo gaminių kainų ši kompanija tapo viena didžiausių pagal apyvartą ir visame pasaulyje.

Skundų dar nesulaukė

D. Balčiūnas taip pat teigė, jog Prancūzijos kompanijos gaminami implantai Lietuvos net nepasiekė. Tačiau kas gali tai garantuoti, jeigu teisės aktai nedraudžia juos į mūsų šalį įvežti?

Kaip „15min“ informavo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, mūsų šalies rinkai galima tiekti Europos Sąjungos medicinos prietaisų direktyvos reikalavimus atitinkančius krūtų implantus, kurie gali būti laisvai platinami ir naudojami be papildomos registracijos.

Gavusi informaciją, kad Prancūzijos bendrovės PIP krūtų implantai atšaukiami iš rinkos, tarnyba apie tai informavo visas Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias teisę atlikti krūtų didinimo operacijas.

„Visos įstaigos mūsų tarnybai pranešė, kad šių gamintojų implantų jos nenaudojo. Skundų dėl nekokybiškų krūtų implantų nei iš įstaigų, nei iš pacientų taip pat nesame gavę“, – tvirtino tarnybos atstovė Vaida Balčiauskienė.

Naujas skandalas

Tačiau vos prieš keletą dienų nerimą Europoje dar labiau pakurstė žinia, kad nebeegzistuojančios įmonės pagaminti implantai ir toliau pardavinėjami Europoje.

Juos Olandijos „Rofil Medical“ kompanija pardavė privačioms klinikoms kitu pavadinimu – „Rofil M-implants“. Kol kas nėra žinoma, kiek moterų juos įsigijo, bet manoma, kad tokius nešioja apie tūkstantį olandžių.

Nustatyta, kad nekokybiški implantai nauju pavadinimu parduoti ir Čekijos, Belgijos bei Lenkijos klinikoms.

Didžiosios Britanijos sveikatos priežiūros specialistų žvilgsniai krypsta į Rytų ir Centrinės Europos šalis, kur kasmet vyksta apie 20 tūkst. bričių norėdamos pasididinti krūtinę, mat šiose šalyse plastikos chirurgų paslaugos kainuoja kur kas mažiau nei jų tėvynėje.

Aukų – tūkstančiai

Skaičiuojama, jog pasaulyje kompanijos PIP implantus nešioja apie 300–400 tūkst. moterų, vien Didžiojoje Britanijoje – apie 40 tūkst.

13-os valstybių sveikatos apsaugos pareigūnai ragina moteris dėl viso pikto pasitikrinti.

Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos ir Olandijos specialistai rekomenduoja implantus pašalinti. Apgautos moterys klinikas, kuriose joms buvo atliktos plastinės operacijos, padavė į teismą, iškelta pusė tūkstančio ieškinių.

JAV šiuos implantus, kaip nepatikimus realizuoti, uždraudė dar 2000 m. Tačiau Lotynų Amerikos valstybės, Australija ir Europos Sąjunga juos į rinką įsileido be apribojimų.

„Problema – smegenyse“

Prof. Algirdas Boguševičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vedėjas:

„Įtikinamų įrodymų, kad krūtų implantai sukelia onkologines ligas, iki šiol niekas nėra pateikęs. Tačiau linkstama manyti, kad tikimybė susirgti viena iš vėžio formų – jungiamojo audinio sarkoma – yra kiek didesnė. Svarbu, kad užpildas, esantis implanto viduje, neišsilietų.

Mano praktikoje pasitaikė atvejis, kai iš plyšusio implanto išsiliejęs silikonas pateko į limfmazgius, sukėlė infekciją ir ji išplito organizme. Todėl labai svarbu, kad moterys paisytų medikų patarimų ir laiku keistų implantus. Paprastai gamintojai jiems suteikia 8 metų garantiją. Bet iš tiesų labai retai moters krūtys būna tokios negražios formos, kad reikia ją koreguoti. Tai – pavieniai atvejai. Dažniau tai ne krūtų, bet smegenų problema.“

Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia: http://www.15min.lt/laikrastis