Kaip apsisaugoti nuo kaitros sukeliamų ligų?

Karštomis vasaros dienomis daug judant ir geriant mažai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Natalja Šliachtič sako, kad daugelis žmonių mano, kad atsigerti ir atgauti karštą dieną prarastą skysčių kiekį reikėtų tik tada, kai pradeda kamuoti troškulys. Iš tikrųjų troškulys nėra pirmasis ir vienintelis dehidratacijos požymis.

Jei jus troškina, vadinasi, normaliam organizmo funkcionavimui jau labai trūksta skysčių. Sunerimti reikėtų pasireiškus kai kuriems ankstyviems dehidratacijos simptomams, kurie liudija sutrikusį vandens balansą. Tai gali būti silpnumas ir galvos svaigimas, dingęs apetitas, paraudusi oda, deginimas skrandžio srityje, galvos skausmas, džiūstanti burna, sausas kosulys, karščio netoleravimas, tamsus stipraus kvapo šlapimas. Tada žmogų gali ištikti šilumos arba saulės smūgis.

Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant. Ištikus šilumos smūgiui kūno temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių karščio. Gali pasireikšti šie simptomai: stiprus galvos skausmas ir svaigimas, paraudusi ir karščiuojanti oda, pykinimas, kartais net su viduriavimu, nepasotinamas troškulys, nepaaiškinamas nerimas, sutrikusi orientacija, mieguistumas, vangumas, dažnas, stiprus pulsas, netvirta eisena.

Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos smūgio yra sąmoniningas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį, apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta antklode ir nuolat ją drėkinti. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5 laipsnių karščio, tada drėgną antklodę reikia pakeisti sausa ir duoti atsigerti ko nors vėsaus.

Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Ištikus saulės smūgiui staiga pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas. Jei nukentėjusysis nuo saulės smūgio yra sąmoningas, nuveskite jį į pavėsį, paguldykite truputį pakelta galva arba pasodinkite, ant kaktos dėkite šaltą kompresą, vėduokite, pasiūlykite šaltesnio gėrimo. Jei pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus. Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir saulės smūgių neteko sąmonės, guldykite jį ant šono, vėduokite ir niekuo negirdykite bei skubiai nugabenkite jį į gydymo įstaigą.

Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos smūgio yra sąmoniningas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį, apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta antklode ir nuolat ją drėkinti.

Norint išvengti šilumos ir saulės smūgių troškulį geriau malšinti ne vienos, o skirtingų rūšių gėrimais – taip organizmas gauna daugiau ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Tai ypač svarbu karštą vasaros dieną, kai gausiau prakaituojama ir organizmas netenka daug vandens. Geriausiai troškulį malšinti vandeniu. Šaltas vanduo atkuria skysčių balansą, vėsina, atgaivina, neturi kalorijų. Tai universalus, geriausiai troškulį malšinantis gėrimas! Jeigu gerti paprastą vandenį neskanu, galite pagardinti jį papratosiomis ar žaliosiomis citrinomis, apelsino skiltele, uogomis, šviežios mėtos ar rozmarino lapeliais. Patartina gerti ir arbatos. Skoniui paįvairinti į atšaldytą arbatą galima įpilti vaisių sulčių ar jų nektaro.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė teigia, kad pagrindiniai karščio sukelti organizmo funkcijų sutrikimai, sukeliantys rimtų sveikatos problemų, yra dehidratacija (skysčio netekimas) ir hiponatremija (organizme cirkuliuojančio natrio netekimas). Dažniausiai yra pažeidžiamos kvėpavimo ir kraujotakos sistemos. Klaidinga manyti, kad šiluminis smūgis paveikia tik fizinį darbą dirbančius žmones ir tik esant aukštai oro temperatūrai. Perkaisti galima net ir ne itin aukštoje temperatūroje, tačiau esant didelei santykinei oro drėgmei. Aiškiai nustatyti, kokia temperatūra kelia žmogaus organizmui pavojų, yra neįmanoma.

Rekomenduojamos apsauginės priemonės, padedančios sumažinti kaitros sukeliamą žalingą poveikį žmogaus organizmui. Visų pirma tinkamai apsirengti. Drabužiai turėtų būti natūralaus pluošto, laisvi, šviesūs, prakaitui pralaidūs. Būtinai reikėtų dėvėti galvos apdangalus, patogią odinę avalynę. Taip pat per kaitrą reikėtų saikingai maitintis, vengiant riebaus, sunkiai virškinamo maisto, pirmenybę teikti skystiems produktams, vaisiams ir daržovėms. Vartoti daugiau negu įprastai skysčių. Patartina gerti stipriai mineralizuotą ar pasūdytą vandenį, natūralias vaisių sultis, arbatas, vengti alkoholio, gėrimų su kofeinu, ledų, cukrumi ar saldikliais saldintų gėrimų.

Rekomenduojama riboti ir fizinį aktyvumą, venkite dirbti, sportuoti ar poilsiauti lauke karštomis ir tvankiomis dienomis nuo 11 iki 17 val., o sergantys lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai kuo daugiau laiko turėtų praleisti vėsesnėse patalpose.