Kebabai – sveika ar ne?

Simonas Langley-Evansas, Notingamo universiteto profesorius, sako, kad vis dėlto kebabą galima vadinti „sveikiausiu“ lyginant su kitu greituoju maistu, rašo BBC.

„Šiame patiekale yra liesos mėsos, rupių miltų pitos (Pita – paplotis, į kurį įvyniojamas kebabas), įvairių daržovių. Tačiau kebabai gausiai skaninami padažais, turinčiais daug riebalų bei druskos“, – pastebėjo profesorius.

Pernai mokslininkai, dirbę Hampšyro grafystėje, nustatė, kad vis dėlto kebabas – pats riebiausias greitasis maistas. Viename kebabe buvo net 140 g riebalų, dukart daugiau nei moterims rekomenduojama suvartoti dienos norma. Be to, paskaičiavus kebabo kaloringumą, paaiškėjo, kad vieno kebabo kalorijų kiekis lygus vienai vyno taurei, pripiltai virimui tinkamo aliejaus. Taip pat net 60 procentų ištirtų kebabų buvo riebalų, kurie didina cholesterolio kiekį kraujyje.

„Paprastai kebabai gaminami itin dideli. Reikia pastebėti, kad kebabus žmonės dažnai valgo vakare arba vartodami alkoholį. Būtent šis suvartotas maistas ir „eina“ į kūną“, – pastebėjo profesorius ir pridūrė, kad dideliame kebabe gali būti apie pusę dienos kalorijų normos, būtinos suvartoti žmogui.

Kebabai, kokius valgome dabar, atsirado prieš 40 metų. Tokį maistą pradėjo valgyti Berlyne plušėję imigrantai darbininkai.

Tradicinis turkiškas kebabas labai skiriasi nuo dabartinio. Kebabo mėsa – kepta ėriena su prieskoniais – tradiciškai patiekiama su ryžiais ir daržovių salotomis. Bet norint suvalgyti tokį patiekalą reikia laiko, vietos ir stalo įrankių. Todėl 1971 metais turkas Aygumas sugalvojo supjaustyti mėsą mažais gabaliukais, pridėti svogūnų, pomidorų, salotų, pagardinti padažu ir įsukti visą maistą į pitą. Taip atsirado kebabai, kuriuos valgome dabar.