Žalioji arbata gali apsaugoti genus

Arbatos vartojimo stebėjimai kartu su laboratoriniais tyrimais parodė, kad žala genams buvo 20 proc. mažesnė, o viso organizmo patiriamas oksidacinis stresas buvo nepakitęs, teigia mokslininkai. Jų tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „British Journal of Nutrition“, praneša nutraingredients-usa.com.

„Mūsų gauti rezultatai rodo, kad žalioji arbata turi žymų apsauginį poveikį genams“, – teigia Honkongo politechnikos universiteto mokslininkai.

Jų išvados papildo vis gausėjančius mokslines išvadas apie žaliosios arbatos apsauginį poveikį dėl joje esančių antioksidantų polifenolių, kurie naikina organizmui žalingus laisvuosius radikalus.

 Kitais tyrimai yra nustatyta, kad žalioji arbata gali padėti sumažinti tikimybę susirgti Alzheimerio liga, diabetu bei tam tikrų formų vėžiu, pagerina širdies ir kraujagyslių bei burnos ertmės sveikatą, padeda reguliuoti svorį.

Honkongo mokslininkai atrinko 18 sveikų savanorių, kurie dalyvavo placebu kontroliuojamame tyrime. Tiriamiesiems keturias savaites kasdien buvo duodama po du puodukus 1 procento stiprumo dviejų rūšių žaliosios arbatos arba vandens. Visi tiriamieji su pertraukomis dalyvavo visose trijose grupėse, o kaskart prieš tokį tyrimą šešias savaites organizmas buvo valomas, atitinkamai parenkant ir ribojant maistą.

Tiriant kraujo ir šlapimo mėginius, nustatyta, kad arbatą vartojusiųjų genai patyrė 20 procentų mažesnę antioksidantinę žalą.

Laboratoriniams bandymams mokslininkai tiriamųjų kraujo ląsteles įterpė į žaliosios arbatos terpę, o tada jas paveikė oksidatoriumi vandenilio peroksidu H2O2. Nustatyta, kad žaliąja arbata paveiktos ląstelės sustiprino DNR apsaugą nuo oksidacijos.

Kita vertus, šlapimo tyrimais nustatyta, kad viso organizmo patiriamas oksidacinio streso lygis nepakito.

Žaliosios arbatos sudėtyje nuo 30 iki 40 procentų yra polifenoliai, o juodoji arbata, kuri gaunama fermentuojant žaliąją arbatą, polifenolių turi nuo 3 iki 10 procentų.