„Žvaigždžių karai“ nebėra gryna fantastika

Šioje dinamiškoje juostoje stulbinamos „Žvaigždžių karų“ akimirkas komentuoja žymūs mokslininkai. Animacijos režisierius Robas Kolmanas, maketų kūrėjai Lornas Petersonas ir George'as Gudsonas aprašo realius mokslinius žingsnius, kurie lėmė „Žvaigždžių karų“ režisieriaus G.Lucaso supratimą. Tokio pobūdžio interviu filme vyksta su fizikais, protezavimo specialistais, lazerių technologijos ekspertais, inžinieriais, astronomais ir kitais mokslininkais.

Tiesa, kai kurie „Žvaigždžių karų“ elementai atitrūksta nuo faktų. Pavyzdžiui, visi fantastiniai garso efektai sukurti tam, kad pridėtų dramatizmo. Kosmose jų negirdėti, nes ten yra vakuumas, o garsui reikia oro. Taigi realybėje matomas laivo sprogimas, tačiau negirdėti garso. Ir net visi dideli ugningi sprogimai filme yra šiek tiek perdėti – milžiniškam sprogimui reikia daug daugiau deguonies negu jo yra laive. Taigi realiai ugnies būtų mažiau.

Tačiau futuristiniai „x-sparno“ kovotojai, lekiantys per galaktiką, yra šiuolaikinių reaktyvinių lėktuvų ekstrapoliacija. O mirtininkai imperiniai „ryšio“ kovotojai, kurie yra „x-sparno“ kovotojų priešai, yra sukurti jau egzistuojančio variklio pagrindu.

Be to 1998-aisiais viengubas jonų variklis buvo panaudotas NASA kosminiam laivui „Atviras kosmosas 1“ keliaujant į Saulės sistemą. Dėl tam tikrų protezavimo ir bionikos pranašumų paskutinis blogiukas Dartas Veideris, mūšyje su Obi-Van praradęs plaučius, patyręs nudegimų ir sužalojimų, dabar galėtų išgyventi. Šiuolaikinės technologijos leistų Dartui Veideriui pakeisti plaučius protezais ir net padaryti jo audringą kvėpavimą daug tylesnį.

Kita galimai moksliškai pagrįsta Žemėje egzistuojanti technologija – šilumos ir spaudimo jutikliai. Jie reikalingi, kad suteiktų protezuotoms galūnėms lietimo pojūčius. Nuo 1977-ųjų, kai pasirodė pirmoji „Žvaigždžių karų“ dalis, mokslininkai sparčiai žengė į priekį kurdami tikrus robotus. Šie gali vykdyti funkcijas, kurias vykdo droidai „Žvaigždžių karuose“, įskaitant žmonių emocijų mėgdžiojimą.

Žmonija kol kas nesukūrė šviesos kardų. Tačiau remdamiesi plazminėmis technologijomis dabar galėtume sukurti kažką panašaus į tai, nors tam ir prireiktų viso pastato įrangos, o ne žibinto dydžio rankenos. Evoliucionuojant mokslui, kiekviena diena artina mus prie amžiaus, kai tokie mokslo stebuklai bus pasiekiami.

„Žvaigždžių karai“ moksliniu pjūviu“ – jau vasario 28 dieną per skaitmeninės televizijos „Viasat“ išskirtinės dokumentikos kanalą „Viasat Explorer“.