Alina Orlova: „Nenorėjau tapti žvaigžde ir dabar ja nesu“

A.Orlova „Saloje“ skaitytojams sutiko papasakoti apie kuriamą muziką ir save.

Ar pirmą kartą viešėsite Airijoje?

Taip, Airijoje dar niekada nesu buvusi. Net nežinau, kiek laiko truks mūsų viešnagė, 2-3 dienas. Su grupe koncertuosime Dubline ir Dundalke. Labai noriu pamatyti Dubliną, nes esu skaičiusi knygą apie šį miestą. O daugiau per tokį trumpą laiką turbūt nieko ir nespėsime pamatyti. Na, dar paragausiu „Guinness“ alaus.

Kaip žadate nustebinti Airijos publiką?

Na, manau tai, kad mes atvažiuosime, jau ir bus nustebinimas. Nemanau, kad airiai yra girdėję mūsų muziką. O lietuvius, kurie jau yra girdėję mano dainų, tikiuosi maloniai nustebinti keliomis naujomis dainomis.

Ar skiriasi publika skirtingose šalyse?

Žinoma, juk skiriasi žmonių temperamentas, kultūra. Kai su grupe kocertavome Rusijoje, buvome labai šiltai sutikti, publika labai laisvai elgėsi ir neslėpė emocijų, tokiu atveju ir aš labiau atsipalaiduoju, pasiduodu emocijoms.

O kai koncertavome Prancūzijoje, publika buvo daug santūresnė, jie plojo ir džiaugėsi, bet atvirai nerodė savo emocijų. Tada stengėmės labiau susikoncentruoti į atliekamą muziką, kad kiekviena nata būtų tiksliai atlikta. O lietuviai Lietuvoje ar kitoje šalyje, man atrodo, kad nesiskiria.

Ar turite draugų, gyvenančių Airijoje?

Leiskite pagalvoti... Airijoje draugų turbūt neturiu, nebent kokie nors pažįstami išvažiavo ir man nieko nepranešė.

Ar vis dar jaudinatės prieš koncertą?

Anksčiau, kai koncertuodavau viena, jaudindavausi labiau. Dabar koncertuojame su grupe, tad drąsiau, aš jais visais labai pasitikiu. Žinoma, prieš žengiant į sceną, šiek tiek jaudinuosi, bet tas mažas jaudulys netrukdo kokybiškai pasirodyti. Netgi galėčiau pasakyti, kad tas jauduliukas malonus.

Kai kurie atlikėjai prieš pasirodymą nori pabūti vieni, susikaupti, kiti mėgsta pasivaikščioti ir t.t. Ar ir Jūs turite kažkokių panašių pomėgių?

Ne, nei aš, nei kiti grupės nariai neturime jokių ritualų. Paprastai prieš koncertą būname kartu, ruošiamės pasirodymui, deriname garsą.

Ar jau vaikystėje norėjote būti muzikante? Gal svajojote tapti žvaigžde?

Niekada nenorėjau būti žvaigžde ir dabar ja nesu. Bėda ta, kad nei vaikystėje, nei paauglystėje nežinojau, kuo noriu tapti užaugusi. Bet muzika domiuosi seniai, septynerius metus lankiau muzikos mokyklą. Ankstyvoje paauglystėje pradėjau kurti dainas, bet kurti rimčiau pradėjau 17-18 metų.

Kaip sureagavo šeima, draugai į Jūsų kuriamą muziką?

Jie sureagavo normaliai, niekas iš mano artimųjų rato nesitikėjo, kad galėčiau dainuoti popsą. Juk artimieji matė, kuo aš domiuosi... Kita vertus, šeimos nariai negali manęs vertinti objektyviai.

Ar galima teigti, kad Jūsų kuriamoje muzikoje vyrauja tamsios spalvos, liūdesys ir net mirtis?

Taip, tai tiesa. Ir man tai atrodo normalu. Manau, kad paklausius liūdnos muzikos, apima gilesni jausmai. Liūdesį, tamsą ar skausmą perteikti muzika man daug labiau patinka nei džiaugsmą. Juk ir tamsa gali būti graži... Nors turiu ir labai linksmų dainų.

Kuri Jūsų atliekama daina pačiai labiausiai patinka?

Visada labiau patinka naujos dainos ir dabar labiausiai patinka viena iš naujausių. Ta daina kol kas be pavadinimo. Apie ką ji? Apie viską. Kas ateis į koncertą Airijoje, galės ne tik jos pasiklausyti, bet ir įvertinti.

Ar ir Jūsų piešiniuose, kaip ir muzikoje vyrauja liūdnos nuotaikos?

Lieju akvarele, piešiu grafikos elementus ant popieriaus. Pačios spalvos labai ryškios, bet nuotaikos nėra lengvos ir pakilios.

Kaip leidžiate laisvalaikį?

Laisvu metu dažniausiai būnu su draugais. Nors kartais mėgstu pabūti ir viena... Vasarą buvo daug festivalių, tad nepraleidau progos juose sudalyvauti, taip pat buvau kaime. Laisvalaikio praleidimo būdas priklauso nuo nuotaikos, kartais norisi šėlti su draugais, o kartais pabūti ramiai. Beje, labai mėgstu skaityti knygas.

Ar per vakarėlius draugai prašo padainuoti?

Be instrumento aš nedainuoju, o per vakarėlį retai kada būna pianinas ar fortepijonas. Na, jei labai prašo, tai galiu ką nors trumpai padainuoti, bet taip nėra, kad per kiekvieną vakarėlį ar šventę draugai reikalautų, kad aš jiems dainuočiau.

Ar tiesa, kad nevengiate apsipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse?

Taip, tiesa. Žinoma, nusiperku drabužių ir kitose parduotuvėse, bet negaliu sau leisti pirkti vienetinių, dizainerių kurtų. Mano honorarai ne tokie dideli, kad galėčiau sau leisti pinigus švaistyti į dešinę ir į kairę.