A.Pilvelytė: kuo daugiau vaikų – tuo lengviau tėvams

Šią savaitę A.Pilvelytė atšventė 31 metų gimtadienį. „Labai gražiai ir ramiai paminėjome su draugais viename restorane“, – tikino 11 mėnesių dukrelę Ugnę su vyru Vladu auginanti moteris.

Pastaruoju metu moteris mėgaujasi ramesniu periodu – mažesniu koncertų skaičiumi, poilsiu  Lietuvoje ir buvimu namuose su dukrele.

Aistė Pilvelytė

– Kaip leidžiate vasarą, kuo užsiimate?

–Vasarą vis keliauju maršrutu Vilnius–Klaipėda–Nida–Klaipėda–Druskininkai. Kol kas Lietuvoje, nes turiu mažą mergytę, kuriai yra tik vienuolika mėnesių su trupučiu, taigi negaliu labai toli išlėkti. Geriausia koncertus derinti su poilsiu. Stengiuosi ir save palepinti, dar kol kas su saiku – nėra čia ko (juokiasi).

– Kaip planus ir kasdienybę koreguoja dukrelė Ugnė?

– Visas dėmesys, visas laikas yra skirtas jai – su ja tikras darbas 24 valandas per parą (juokiasi). Tenka daug ko atsisakyti: ir su draugais ne visada galiu pasibūti, ir toli išvažiuoti negaliu. Negaliu sau leisti ir 40 gramų viskio išgerti – aš dar maitinu, todėl tenka save riboti. Prisižiūriu, kuo maitinuosi, nes vaikutis jaučia, ką mama valgo ir ką geria. Bet tai nieko baisaus, tai etapas, kuris praeis.

Dabar Ugnė po truputį vaikšto. Gegužės pirmą dieną ji jau ištarė žodį „mama“ – man buvo didelė staigmena. Tenka pasikalbėti su kitomis mamomis ir jos sakė, kad mano dukrelė prakalbo gana anksti. Po tų pokalbių supratau, kad kiekvienai mamai jos vaikas geriausias, gražiausias, talentingiausias ir visoks kitoks „iausias“, kiekviena mama savo vaiką besąlygiškai myli.

– O kaip Jus pačią, charakterį pakeitė dukrelė? Ko privertė išmokti, kokių savybių išsiugdyti?

– Įgijau daugiau kantrybės. Ir anksčiau buvau kantri, bet dabar dar kantresnė – vaikas to išmoko.

– Esate užsiminusi, kad norėtumėte susilaukti daugiau vaikų. Koks vaikų skaičius atrodytų idealus?

– Taip, tikrai norėčiau susilaukti daugiau vaikų, bet bus, kaip Dievas duos... Nėra nieko gražiau ir prasmingiau už didelę šeimą ir nėra laimingesnių žmonių už tuos, kurie turi daug vaikų. Didelė šeima – pats didžiausias turtas, kurio niekas negali atstoti. Duok Dieve, susilaukti trijų, keturių ar penkių... „Penki“ –labai gerai skamba, bet ir keturi vaikai būtų gerai. Bet tai tik norai – kartais kai juos pasakome garsiai, jie ima ir neišsipildo. Galbūt per garsiai kalbu apie savo norus prieš visą Lietuvą...

– Ar jūsų negąsdina nuolatinės nemigos naktys ateityje – juk tai iki šiol patiriate naktimis maitindama dukrelę...

– Oi, oi... Naktį aš  mažai bemiegu, tik pastaruoju metu truputį nusnaudžiu... Pagrindinis mūsų „tūsas“ vyksta naktimis (juokiasi). Bet viskas praeina, laikas greitai bėga. Tereikia turėti truputėlį kantrybės, ištvermės ir viskas praeina, pasijaučia laimė, džiugesys. Kuo daugiau vaikų – tuo lengviau tėvams: vaikas vaiką augina. Kalbėjausi su mama, turinčia keturis vaikus, ir ji pasakojo, kad jos mažieji kartu žaidžia, vienas kitą prižiūri, augina.

– Tai galbūt Jums taip niekada ir neprireiks auklės paslaugų, kaip neprireikė iki šiol?..

– Dėl auklės dar nieko nežinau, dar žiūrėsiu – juk norisi grįžti į sceną, padainuoti. Neatsisakau tos minties – kada nors ateis laikas dukrą vesti į darželį. Vis galvoju, kas geriau: auklė ar darželis?..

Aida Žiliūtė ir Aistė Pilvelytė

– Kartais nuvažiuoju į Druskininkus, kartais kur nors išleidžia vyras ar mama, susitinku su draugais – taip ir atsipalaiduoju.

– Esate sakiusi, kad atsikratyti gimdymo metu priaugtų 23 kilogramų buvo nesudėtinga. Ką patartumėte neseniai pagimdžiusioms mamos, koks yra geriausias būdas sumažinti antsvorį?

– Man asmeniškai padėjo spartus ėjimas ir raumenų tempimo pratimai – tai labai sumažino svorį. Jei moteris kas dvi dienas greitai nueis 3–5 kilometrus, antsvoris greitai nukris. Aišku, tokie atstumai skamba baisiai, bet jei moteris nori atgauti gražią figūrą, teks paplušėti. Tačiau viskas priklauso nuo genų – kai kurioms moterims nėštumo metu svoris beveik nepadidėja.

– Ar specialiai sportavote po gimdymo, ar šias treniruotes atstojo pasivaikščiojimai su dukrele?

– Sportuodavau. Sportuoju nuo septyniolikos metų ir sportą mėgstu iki šiol. Per savaitę tuos 3–5 kilometrus kelis kartus tikrai nueidavau, tai su vaiku, tai viena. Namuose taip pat turiu didelį gimnastikos kamuolį, ant jo dažnai darau įvairius pratimus bei pabūnu su dukrele. Visoms besilaukiančioms moterims rekomenduoju nusipirkti tokį kamuolį, nes ant jo labai patogu sėdėti: tiek pačiai, tiek vaiką pasiėmus ant rankų kartu pasibūti.

– Pastaruoju metu daug laiko skiriate dukrai. Ar nepasiilgstate scenos, intensyvesnio koncertų grafiko?

– Taip, apie grįžimą į sceną galvoju. Tai yra normalu – tai mano darbas, kurį labai mėgstu. Manau,  rugsėjį jau grįšiu į sceną.

– Galbūt turite kokių nors konkrečių planų? Jei taip, ar jie susiję su televizija?

– Taip, tai susiję su televizija. Kol kas viskas derinama, todėl daugiau nieko nenoriu sakyti. Viename šokių projekte dalyvauti jau atsisakiau, bet nenoriu sakyti kodėl (šypsosi). 

– Ar jau užsimiršo nuoskauda, kad sėkmė „Eurovizijoje“ šiemet jums ir vėl nesišypsojo?

– Tai kad tos nuoskaudos labai didelės nebuvo... Man ne „niolika“ metų, kad būčiau labai isterikavusi – vis dėlto jau esu brandi moteris. Susivaldžiau, emocijos praėjo, o kitą dieną jau buvau visai rami. Kiti manė, kad išgyvenu, verkiu – nė vienos ašarytės neišliejau. Tiesiog atsitiko taip, kaip turėjo atsitikti. Aišku, skaudu, aišku, gaila. Man visados labiausiai gaila komandinio darbo – kartais atrodo, kad dizaineris ar režisierius stengėsi labiau negu aš. Turbūt tie žmonės po visko liūdėjo daugiau nei aš.

Aistė Pilvelytė „Eurovizijos“ atrankoje

– Kaip manote, ar 9-as kartas „Eurovizijoje“ bus laimingas?

– Ar bus tas 9-asis kartas? Štai klausimas! (Juokiasi.) Laikas parodys, kaip čia bus, kas man šaus į galvą. Laikui bėgant žmogus keičiasi: tiek jo vertybės, tiek prioritetai...

– Viename interviu užsiminėte, kad „rimtą muzikos karjerą geriau daryti kitame krašte“ . Ar mąstote apie karjeros galimybes užsienyje? Kokiame krašte save galėtumėte įsivaizduoti?

– Aš to labiausiai ir norėčiau – ką nors spėti nuveikti ir už Lietuvos ribų. Kur save įsivaizduočiau? Įvairiuose kraštuose – nuo Latvijos iki Ispanijos. Ispanija man labai patinka kaip šalis, taip pat Šveicarija, Švedija... O šios šalys yra visai netoli. Turiu įvairių minčių, bet kaip bus – laikas parodys.

– Ar mąstote apie savo dainų platinimą tose šalyse, o gal net ir apie persikėlimą į užsienį?

– Labai sunku kalbėti apie ateitį ir planuoti. Esu toks žmogus, kad galiu vieną dieną imti ir išvažiuoti. Negaliu pasakyti, kas bus rytoj, gal manęs čia nebebus.

– Galima sakyti, kad mintys palikti Lietuvą negąsdina?

– Aš nesakau, kad ją palieku, tik turiu įvairių minčių, kurios kinta ir keičiasi. Tik tiek (šypsosi).