Audrius Bružas: dabar esu laimingas! (nuotraukos)

Kokie šiuo metu Tavo pagrindiniai darbai? Kurie iš jų Tau teikia didžiausią malonumą?

Viskas, ką šią dieną veikiu, man yra įdomu ir labai patinka. Nėra taip, jog kažką darau per prievartą, nenoriai. Nusispjaunu triskart: veikla televizijoje ir teatre man teikia didžiulį malonumą. Dabar darau tai, ką noriu daryti.

Kaip manai, kieno tai nuopelnas? Ar Tu moki atsirinkti, kuo užsiimti, ar Tau tiesiog sekasi?

Netrukus man bus 30 metų, scenoje aš beveik 10 metų. Manau, per šį laiką susiformavo tam tikros vertybės ir požiūris į darbą.

Su kolegomis itin sėkmingai pasirodei improvizacijų spektaklyje „Kitas kampas“. Bilietai į jį išperkami dar prieš pusantro mėnesio, todėl skelbiate papildomus vaidinimus. Tikėjotės tokio ažiotažo?

Tai, kad bilietai išperkami iš anksto, rodo, jog žiūrovams patinka improvizacijos. Norime, jog „Kitas kampas“ taptų trečiąja religija, stengiamės, kad šis žanras būtų patrauklus ir įdomus. Iš pradžių nebuvome numatę konkretaus pasirodymų skaičiaus. Mūsų tikslas buvo suburti trupę. Dabar improvizacijų vakarai vyksta dukart per mėnesį Vilniaus mažajame teatre.

Tačiau nukenčia kitų miestų improvizacijų gerbėjai. Ketinate vykti į kitus Lietuvos  miestus?

Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet yra tokių planų. Taip, sulaukiame prašymų atvykti į kitus miestus. Manau, mes taip ir padarysime. Kad žmonėms nereikėtų pas mus važiuoti, mes pas juos atvažiuosime (šypteli)!

Filmuojiesi TV3 laidoje „Dar pažiūrėsim...“. Tavo kolegos sako, kad ši veikla jiems yra ne darbas, o malonumas, dažnai priverčiantis be perstojo juoktis. Tau yra taip pat?

Kai šiandien filmavome laidą, supratau, kad kartais vos tramdau juoką. Tačiau tas juokas nėra tuščias ir kvailas. Tik maža jo dalis parodoma eteryje, daug kas lieka už kadro. Kolegų kūrybiškumas kartais taip išmuša iš vėžių, kad sunku suvaldyti juoką. Tačiau stengiuosi išlikti profesionalus aktorius.

Šiuo metu Tau džiaugsmo teikia ne tik darbas, bet ir asmeninis gyvenimas. Neklystu?

Taip, esu laimingas žmogus. Mano asmeninis gyvenimas dabar yra toks, kokio trokšta daugelis žmonių. Galiu drąsiai sakyti, kad šiuo metu aš esu laimingas.

Keistai atrodo, kad Tu su mylimąja Šorena iki šiol stengiatės slėptis nuo žurnalistų, dažnai vengiate kartu būti vakarėliuose. Ar nepabodo su žiniasklaida žaisti katės ir pelės žaidimo?

Aš nežaidžiu jokio žaidimo su asmeniniu gyvenimu. Kadangi taip yra, klausimas, manau, atsakytas. Man kur kas įdomiau pasakoti apie naujus vaidmenis ar medžiagą, kurią pamatys televizijos žiūrovai, o ne fotografuotis su antrąja puse.  Aš nesistengiu nei specialiai to nedaryti, nei to vengti.

Juk esi pramogų ir televizijos pasaulio dalyvis, žmonėms smalsu sužinoti, kaip gyvena jų dievaitis...

Taip, daugeliui įdomu, kas ir su kuo gyvena, kokiu automobiliu važinėja. Tačiau vieni apie tai pasakoja, kiti – ne. Aš daugiau kalbu apie savo darbą.

Tavo ir Šorenos draugystės pradžioje žmonės spėliojo, ar iš tiesų esate pora. Pastaruoju metu į projektą „Šok su manimi“ ateini draugės morališkai palaikyti. Gal jau pripranti prie minties, kad kartais su Šorena teks pakliūti į žurnalų puslapius?

Nesuku sau dėl to galvos... Nesvarstau apie tai, kas būna, kai informacija apie mano asmeninį gyvenimą pasirodo žiniasklaidoje. Kartais mane tai pralinksmina, retais atvejais – nuliūdina.

Ar jau pažįsti Šorenos tėvus ir bičiulius?

Ji yra mano draugė, todėl natūralu, kad žmonės iš skirtingų ratų susitinka ir bendrauja (nenoriai kalba).

Jau gyveni su širdies drauge?

Mes bičiuliai... Nenoriu nieko komentuoti.

Neseniai pasirodė straipsnis, esą Šorena pasipūtė ir sužvaigždėjo. Nesinori apginti mylimosios?

Aš bet kokį draugą ar draugę ginčiau kokiame nors tamsiame skersgatvyje. Tačiau tai, kas susiję su žiniasklaida, vertinu paprastai. Manau, kiekvienas supranta, kad reikia kovoti už savo garbę ir orumą.

Pakito Tavo požiūris į alkoholį ir cigaretes. Kodėl?

Dažnai per interviu žmonės nori atrodyti padorūs, teisingi, idealūs. Aš tokiu nenoriu dėtis. Taip, pastaruoju metu mažiau vartoju alkoholio. Nevadinu savęs abstinentu, bet supratau, kad man to visai nereikia. O rūkymą jau seniai užmiršau, nors labai dažnai ir nerūkydavau... Tiesiog šiame gyvenimo etape mąstau būtent taip, o kaip bus ateityje, nežinau.