Brunetė, blondinė ar raudonplaukė?

Donata Virbilaitė

Donata Virbilaitė: „Esu tikra ugninga mergaitė“

Ne vienas vyras raudonplaukę moterį apibūdina kaip labai aistringą, karštą, kartais užsiliepsnojančią net be jokios rimtos priežasties. Ar su tokiu raudonplaukės apibūdinimu sutinka dainininkė ir laidų vedėja Donata Virbilaitė? „Esu tikrąja žodžio prasme ugninga mergaitė, – šypsosi mergina. – Degu gyvenimu ir tuo moku užkrėsti aplinkinius. Tarsi liepsnelė šokinėju vienur kitur ir niekada nenustygstu vietoje. Net draugai tarpusavyje juokauja: „Liūdna, nėra, kas veikti – skambink Donatai.“
Drąsiai save „ryža“ vadinanti mergina natūraliai rausvus plaukus specialiai paryškina keliais tonais. „Priklausomai nuo dažų būnu šviesiau ar tamsiau „ryža“, bet oranžinis atspalvis turi kaip reikiant matytis, – šypsosi. – Tiesa, mokykloje ne itin mėgau savo odos bei plaukų spalvą, buvau net blondine tapusi ir visaip maskuodavau strazdanėles. Tik užaugusi supratau, kad tai, kas įgimta, yra tinkamiausia ir leidžia jaustis nuostabiai. Dabar didžiuojuosi būdama „ryža“, ši spalva atkreipia kitų dėmesį ir padeda mezgant pažintis.“

Aistė Paškevičiūtė: „Plaukų spalva ir charakteris nesusiję“

Aistė Paškevičiūtė

Dažnai stipriosios lyties atstovų seksualiausia tituluojama laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė nepritaria moterų skirstymui pagal plaukų spalvą. „Plaukų spalva ir būdo bruožai visiškai nesusiję. Manau, tik pagal geografinę padėtį galimas tam tikras žmonių skirstymas. Štai skandinavai yra šaltoki, rimti ir ramūs, o pietiečiai karšto temperamento, aštresnio būdo. Šiuos skirtumus lemia klimatas, – įsitikinusi mergina, – plaukų spalva yra laikinas dalykas, niekaip nenusakantis žmogaus charakterio.“
O ar ji nesanti linksma, komunikabili, draugiška ir patraukli asmenybė, kaip blondines apibūdina vyrai? „Hmm... pagavote, – juokiasi. – Visgi taip plaukus dažausi ne tam, kad vyrai apie mane gerai galvotų. Kaip ir daugelis plaukų spalvą derinu prie odos spalvos. Taip jau yra, kad Lietuvoje daugelis merginų yra šviesios, todėl susidaro įspūdis, jog mes visos panašios. Tačiau pasaulyje šviesiaodžių ir šviesiaplaukių moterų yra labai mažai, tik taip jau išeina, kad dauguma gyvena Baltijos šalyse... Bet toli gražu nesame siūtos pagal vieną kurpalių ir šviesiaplaukes vertinti kaip tam tikrą moterų grupę yra banalu.“

Aistė Pilvelytė: „Esu griežta ir ambicinga“

Juodaplaukės, pasak daugelio, yra paslaptingos, kone mistiškos, mažumėlę bauginančios griežtumu. Dainininkė Aistė Pilvelytė nebijo sau priskirti ir daugiau viliojančių, bet vyrus gąsdinančių charakterio savybių. „Esu labai ambicinga moteris, siekianti užsibrėžtų tikslų. Dažnai būnu perfekcionistė, ypač profesinėje srityje, nedarau jokių nuolaidų nei sau, nei kitiems, – apibūdina save. – Kartais kasdieniame gyvenime koją pakiša nemokėjimas nusileisti ir perdėtas kategoriškumas... Veikiausiai juodi plaukai apie tai įspėja, tačiau, kas baugina, kartu ir labai traukia, tiesa?“
Aistė Pilvelytė atskleidė pastebėjusi tam tikrą tendenciją pagal tai, kaip moterys renkasi plaukų spalvą: „Moterys – įdomios būtybės. Joms visada norisi atrodyti kitaip, nei gamtos lemta. Štai mes mokame pinigus, kad bent šiek tiek įrustume soliariumuose, o musulmoniškų šalių moterys bet kokia kaina siekia išbalinti odą. Panašiai ir dėl plaukų – jei yra šviesūs, norisi tamsių, ir atvirkščiai, – šypsosi. – Svarbiausia, kad pasirinkta plaukų spalva derėtų su odos spalva, na, o apie tikrąjį charakterį kiekvienam savo plaukų spalva signalizuoti nebūtina. Vyrai mėgsta pažinimo skonį.“

Ieva Jotkėlaitė: „Vėl persidažiau plaukus kita spalva“

Ieva Jotkėlaitė/Mariaus Žičiaus nuotr.

Bene dažniausiai vis kitokia plaukų spalva žurnalų viršeliuose šmėžuoja merginų grupės „Širdelės“ narė Ieva Jotkėlaitė. Tokias dažnas išvaizdos permainas lemia dainininkės charakteris. „Esu labai nepastovi ir žaisminga. Manau, tai ir lemia išorės metamorfozes, – atvirai kalba. – Plaukų spalvą kardinaliai keičiu, kai gyvenime įvyksta svarbių pokyčių, o kartais pakanka vien nuotaikų kaitos, ir aš jau grožio salone renkuosi spalvą naujai šukuosenai.“
Ar nebijo Ieva galiausiai likti apskritai be šukuosenos? „Neslėpsiu, toks dažnas palukų dažymas smarkiai kenkia plaukams, bet stengiuosi juos kaip įmanydama prižiūrėti ir palepinti specialiomis priemonėmis. Mano nuomone, svarbiausia, kad plaukai būtų sveiki, prižiūrėti ir dailiai sušukuoti, o spalva – tik antraeilis dalykas, – mintija. – Manau, ir vyrai mato ne konkrečiai vieną ar kitą plaukų spalvą, bet gražius arba negražius plaukus. Buvau ir juodaplaukė, ir blondinė, ir raudonplaukė – visais atvejais stipriosios lyties atstovų dėmesio netrūko. Juk jei nežiūri vieni, žiūri kiti, kiekviena plaukų spalva turi savo „gerbėjų ratą“, tad nebijokime eksperimentuoti ir keistis.“

Specialisto komentaras
Psichologas Tomas Lagūnavičius

„Dažnai plaukų dažymas būna tam tikras signalas, siunčiamas aplinkiniams, ir visai nesvarbu, kokia spalva pasirinkta, – aiškina specialistas. – Norima į save atkreipti dėmesį, kažką pranešti, prieš kažką protestuoti. Kardinaliai išvaizdą pakeitusio žmogaus gyvenime neretai būna atsitikę kažkas nepaprasto, ir plaukų spalva tarsi kviečia paklausti: kas nutiko? Kas pasikeitė? Kodėl tai padarei? Geriausia, ką gali padaryti aplinkiniai, užduoti išvaizdą pakeitusiam žmogui šiuos klausimus ir numalšinti savo smalsumą bei patenkinti dėmesio prašančio žmogaus poreikius.“
Pasak psichologo T. Lagūnavičiaus, dažyti plaukai gali ši tą pasakyti apie žmogų, nes kiekviena spalva turi prasmę ir savitą energiją. „Tačiau tam tikras įžvalgas galima daryti tik apie nuolat tokia spalva besidažančio žmogaus charakterio savybes. Paprastai stereotipų neatsiranda iš niekur. Yra daug tiesos, kad blondinės švelnios ir patrauklios, juodaplaukės stiprios ir ryžtingos, o raudonplaukės aistringos. Kita vertus, suabsoliutinti būtų neprotinga, nes kiekviena moteris, kad ir kokios spalvos jos plaukai, yra unikali ir nepakartojama asmenybė.“
T. Lagūnavičius teigia, kad nuolat ta pačia spalva plaukus dažantys žmonės gali būti dvejopi. „Jie arba stiprios asmenybės, turinčios pastovias vertybes ir nepaprastą stabilumą vidiniame pasaulyje, arba tik norintieji tą stabilumą imituoti, nes, be plaukų spalvos, nieko stabilaus gyvenime neturi, – aiškina specialistas. – Vis dėlto plaukų spalvai per daug dėmesio skirti nereikėtų. Žmonės turi ir kur kas veiksmingesnių priemonių charakteriui bei gyvenimo pokyčiams parodyti. Neskubėkime spręsti apie knygą pagal viršelį...“

Ką vyrams sufleruoja moterų plaukų spalva

Tyrimas, atliktas Didžiojoje Britanijoje, parodė, kad šiuolaikiniai vyrai moteris tamsiais plaukais laiko supratingomis ir savarankiškomis, blondines – draugiškomis ir komunikabiliomis, o raudonplaukes – karštomis, bet isteriškomis.

Eksperimentas buvo atliekamas paprastai: 1500 stipriosios lyties atstovų buvo parodytos nuotraukos, kuriose pozavo ta pati manekenė, tik skirtingais plaukais: šviesiais, juodais ir rausvais. Tada vyrai buvo paprašyti papasakoti, ką jie mano apie „šių merginų“ charakterio savybes.

87 proc. apklaustųjų juodaplaukę merginą pavadino protinga, 67 proc. – nepriklausoma, ambicinga, 62 proc. – savimi pasitikinčia ir kompetentinga.

40 proc. vyrų, žiūrėdami į blondinę, pastebėjo, kad jai trūksta savarankiškumo ir pasitikėjimo savo jėgomis. 63 proc. vyrų teigė, esą blondinė atrodo draugiška ir komunikabili bei patraukli ir linksma.

Raudonplaukei 79 proc. vyrų intelekto, deja, nepriskyrė. 45 proc. ją pavadino labai karšta, bet nervinga.

Taigi, nors plaukai ir nėra svarbiausias mūsų asmenybės rodiklis, prieš juos dažantis, verta pamąstyti...