Kęstas Rimdžius: į Vilnių atvykau kišenėje turėdamas 50 litų (papildyta kovo 20 d.)

Vardas, pavardė: Kęstas Rimdžius.
Gimimo data, vieta: 1981 12 17, Šiauliai. 28 m.
Šeima, kurioje gimė: mama – buvusi pedagogė, jaunesnioji sesuo Neringa studijuoja odontologiją.
Išsilavinimas: baigė Šiaulių buitininkų mokyklą, įgijo kirpėjo stilisto specialybę, stažavosi Italijoje, JAV, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Kirpėjų Lietuvoje daug, tačiau Tu esi pats žinomiausias ir turintis daugiausia ištikimų klientų. Kęstai, kokia Tavo paslaptis?

Šiauliuose mokiausi kaip tik tuo metu, kai kūrėsi viena italų kompanija. Savininkai Lietuvoje ieškojo jauno žmogaus, kuriam galėtų perduoti savo patirtį. Tapau tuo laiminguoju. Važinėjau į Italiją, susitikdavau su kompanijos meistrais, stebėdavau jų darbą, dalyvaudavau seminaruose. Man buvo tik 18 metų.
Po dvejų metų aš jau vedžiau seminarus Lietuvoje. Įsivaizduok: stovi dvidešimtmetis „snarglys“ ir daug metų grožio salonuose dirbantiems meistrams aiškina naujausias tendencijas, dažymo technologiją, kirpimo principus. Tuo metu galvojau: „Dieve, koks aš fainas, kaip aš viską moku.“ Bet dabar suvokiu, kad tuo metu dar buvau visiškai žalias. Kirpimo meną įvaldžiau per ketverius metus, tačiau pati specialybė įpareigoja tobulėti visą laiką.

Gretos Skaraitienės nuotr./Kęstas Rimdžius

Ar Tavo kelias į karjeros aukštumas buvo rožėmis klotas?

Toli gražu. Perėjau ir ugnį, ir vandenį. Jokių stebuklų mano gyvenime nebuvo. Kai kurie žmonės, matydami, kad dabar turiu daug klientų, pažįstu Lietuvos pramogų pasaulio atstovus, galvoja, kad taip buvo visada. Netiesa. Daug kas nežino, kad iš Šiaulių į Vilnių atvažiavau su 50 litų kišenėje. Italai man išnuomojo butą, kur aš turėjau gyventi ir dirbti, nors man už tai niekas nemokėjo pinigų. Neturėdavau už ką pavalgyti, bet užtat skrisdavau į Italiją, kad savo akimis pamatyčiau, kaip gimsta mada. Todėl kai dabar ateina pas mane jauni žmonės ir sako, kad jie nori visko iš karto, aš tik nusijuokiu, nes puikiai pamenu, kiek laiko dirbau nemokamai.

Vadinasi, netiesa, kad žmogus, neturėdamas pinigų, savo svajonės neįgyvendins?

Net jei neturi pinigų, visuomet atsiras žmonių, kurie tau gali padėti. Užuot pirkęs brangius džinsus, tuos pinigus investuok į išsilavinimą. Kad būtum KAŽKAS, pinigai nebūtini. Nuo tavo švarko kainos nepriklauso, kokią karjerą tu padarysi, su kokiais žmonėmis sėdėsi prie vieno stalo. Pamenu, kaip prieš daug metų stovėjau prie prabangios parduotuvės vitrinos, žiūrėjau į 1 500 litų kainuojančius „Dolce&Gabbana“ džinsus ir galvojau: „Kaip aš jų norėčiau...“ Dabar aš spintoje juos turiu ir, beje, ne vienerius, tačiau šito visiškai nebesureikšminu. Tai yra labai žmogiška: kažko labai nori tol, kol nenusiperki, o kai nusiperki, tą pačią akimirką nebenori, nes tai jau yra TAVO.

Jei suskaičiuotum visas investicijas, kurias išleidai žinioms gilinti, kokia suma susidarytų?

Išeitų tikrai geras automobilis. Tarkim, Maskvoje praleidau pusantro mėnesio. Už dieną mokėdavau 150 eurų, dar papildomai už pragyvenimą, maistą, minimalias pramogas. Viską suskaičiavus, susidaro tokia suma, už kurią drąsiai galėčiau mėnesį pragyventi Bahamuose gulėdamas tarp palmių.

Tiesa, kad esi brangiausias kirpėjas stilistas Lietuvoje?

Netiesa. Žinau kirpėjų, kurie už paslaugas ima po 600 litų, bet per dieną turi tik keturis klientus. Aš dirbu dėl žmonių, ne dėl pinigų. Tik dabar drąsiai pakėlęs galvą galiu sakyti, kad esu puikus specialistas, nors dar daug ko nežinau, vis tobulėju. Gaila, jog kirpėjo darbas Lietuvoje nėra vertinamas. Visi galvoja, kad gali eiti dirbti baigęs du mėnesius trunkančius kirpėjo kursus. Po jų tu niekada netapsi meistras, jei žinių semsiesi tik iš mados žurnalų. Privalai važiuoti į seminarus, stebėti parodas, mokytis iš kitų šalių profesionalų.

Ar yra žmogus, kuris Tau padarė didžiausią įtaką?

Manau, kad didžiausia mano įkvėpėja – mama. Tam žmogui esu be galo dėkingas. Nuo mažų dienų mama mane skatino būti užsispyrusiu. Jei aš užsibrėžiu tikslą, einu pirmyn nekreipdamas dėmesio į jokias kliūtis. Kai mamai pasakiau, kad palieku mokyklą ir einu siekti kirpėjo profesijos, tą pačią akimirką jai nuo patirto šoko išsitiesino plaukai. Mamai buvo gėda prieš gimines ir kaimynus, tačiau galiausiai su mano pasirinkimu susitaikė. Prieš 12 metų kirpėjas buvo tas asilas, kuris nesugeba mokytis, o aš mokiausi gerai.

Šiandien mama Tavimi labai didžiuojasi?

Nemeluosiu, žiauriai didžiuojasi. Man labai svarbu buvo visiems įrodyti, kad nesu kvailys. Kai atvažiavau į Vilnių, kažkas iš kolegų mestelėjo frazę: „Dar vienas kaimietis atvažiavo Vilniaus nustebinti.“ Atsimenu, tada pamąsčiau: „Na, vaikeli, mes dar pažiūrėsim...“

Tai įdomu!

• Vasarą duris atvers Kęsto mados namai. „Jie bus šalia Vilniaus rotušės, beveik 500 m² ploto. Viskas daroma dėl mano klientų, kad jie, užėję į mūsų mados namus, jaustųsi puikiai“, – šypsosi Kęstas.
• Kad ir kiek drabužiai kainuotų – 15 ar 15 000 litų – Kęstas juos vadina škurliais.
• Kirpėjo stilisto šūkis – „Jei gyvenime tau kažkas nesiseka, vadinasi, arba per mažai dirbi, arba per mažai nori“.
• Kęstas – netaupus žmogus. „Galiu viską išdalyti tėvams, draugams, nemėgstu, kai mane vaišina, už visus moku aš“, – sako jis.
• „Esu sau labai negailestingas: klaidų neatleidžiu ir nemėgstu skųstis“, – atvirauja Kęstas.