Povilionienė: tėvynė yra viskas

Mintimis apie tautinę šventę bei lietuvybę su 15min.lt sutiko pasidalyti liaudies dainų atlikėja ir puoselėtoja Veronika Povilionienė.

Kokiomis nuotaikomis pasitinkate Vasario 16-ąją? Ar jums tai yra ypatinga šventė?

Man Vasario 16-oji – tikrai ypatinga šventė. Mano vyras – buvęs politinis kalinys, Nepriklausomybės Akto signataras, todėl mūsų namuose šią dieną visada buvo keliama nedidelė Lietuvos vėliava ir leidžiamas himnas, mat turėjome patefoną.

Be to, mūsų namus daugelis atpažindavo iš užuolaidų. Kadaise pažįstama man prasitarė, kad į parduotuvę atvežė lietuviškos vėliavos spalvų užuolaidų, tik spalvos sukeistos vietomis. Greitai nubėgau į parduotuvę ir spėjau nusipirkti medžiagos, o kitą dienų parduotuvėje jų nebebuvo. Nežinau, ar užuolaidas išpirko, ar nutraukė prekybą. Mūsų namuose Kaune ilgai kabėjo tos tautiškos užuolaidos. Sakydavo, eik, kur kabo vėliava, ten Povilioniai gyvena.

Kaip, jūsų nuomone, lietuviai turėtų švęsti Vasario 16-ąją?

Negali žmogus būti be savo vietos, savo namų, be savo žemės.Manau, kad visas šventes lietuviai turėtų švęsti normaliai, kaip aš vadinu. Taip pat, kaip švenčiame Kūčias, Kalėdas. Reikia pasveikinti su švente, reikia žinoti, kad tai – valstybės šventė. Svarbiausia savo vaikams ir anūkams priminti, kokia tai šventė, kartu nueiti aplankyti Jono Basanavičiaus kapo. Atsimenu, per Vėlines visi, kurie neišvažiuodavo į kaimą savųjų kapinių lankyti, būtinai nueidavo prie J.Basavičiaus kapo. Tai buvo didelė garbė. Manau, ne tik Vilniuje, bet ir kaimuose Vasario 16-oji turėtų būti visos Lietuvos šventė. Juk tėvynė yra viskas.

Ar lietuviai yra savo šalies patriotai?

Manyčiau, lietuviai gana patriotiški, tik, kaip sakau, kartais trūksta nuorodų: kur pasižiūrėti, kur pasiskaityti. Jaunimui tereikia pasiklausti senelių ir šie papasakos daug įdomių dalykų apie mūsų šalį.

Kaip derėtų ugdyti patriotizmą?

Kiekvienas būkime žmogumi, tada ir patriotai būsime. Paprašyk vaiko, kad šiukšles mestų ne ant žemės, o į šiukšliadėžę. Taip jis supras, jog negalima tėvynės šiukšlinti, joje reikia sodinti gėles ir medelius. Manau, nereikia mokyti ypatingų dalykų, pakanka išmokti paprastų tiesų.

Atsiranda vis daugiau žmonių, save vadinančių pasaulio piliečiais.

Kiekvienas žmogus turi nuomonę. Kadaise užgavau jauną mergaitę, pradedančią dainininkę, kuri atsisakė savo pavardės. Mano nuomone, savos pavardės atsisakymas – negeras dalykas. Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl tai apskritai reikėtų daryti. Be to, taip įžeidžiame savo tėvus. Tačiau tai tėra mano nuomonė.

Gyvenime esu sutikusi žmonių, kurie teigė netikintys į Dievą. Dabar šie žmonės skaito paskaitas apie Dievo buvimą.  Negali žmogus būti be savo vietos, savo namų, be savo žemės.Aišku, jo pasirinkimas, kur apsistoti. Jei žmogus sako esąs pasaulio žmogus, nepykite, bet tik valkata yra pasaulio žmogus. Juk tu neturi nieko – nei brangaus žemės lopinėlio, nei namų, nes juos atstoja viešbutis. Nežinau, gal prie to priprantama. Tačiau senatvėje žmonės kažkodėl vis tiek apsistoja vienoje vietoje, kur gali gyventi.

Pažinkime save, savo istoriją, savo tapatybę ir tada mums nesakys, jog esame nacionalistai.Beje, lietuviai niekada nebuvo uždara šalis. Juk lietuvaičiai važiuodavo mokytis į užsienio universitetus ir grįžę į Lietuvą pritaikydavo įgytas žinias. Net lietuvių liaudies dainose sakoma, jog kareivis iš karo parveš skarelę ar karolius. O dzūkės juk ne gintariniais, o karoliais iš koralų puošdavosi. Vadinasi, nuo senų laikų lietuviai ir keliavo, ir mainuose dalyvavo, tačiau visada grįždavo namo.

Lietuviai kartais puola į kraštutinumus. Atsiranda žmonių, kurie save vadina itin dideliais patriotais, vaikšto prie drabužių prisisiuvę trispalves, neretai neigiamai atsiliepia apie kitų šalių ar rasių žmones.

Atrodo, žmonės mano, kad pas mus dar nėra rasizmo, tai imkime ir padarykime. Manyčiau, kad tai ne rasizmas, o elementarus chuliganizmas. Pavažinėjusi po pasaulį nesuprantu, kodėl lietuvius vadina nacionalistais. Tolerantiškesnės tautos pasaulyje nėra. Mes esame per daug nuolaidūs.

Tačiau, mano nuomone, patriotizmo pas mus vis dėlto trūksta. Graikijoje per valstybines šventes visi taksistai būna pasidabinę tautinėmis vėliavėlėmis, ant visų balkonų prikabinta vėliavų – net akys raibsta. O mums kažkaip nepatogu. Tarsi gėdijamės, kad esame lietuviai. Pažinkime save, savo istoriją, savo tapatybę ir tada mums nesakys, jog esame nacionalistai.

Kaip apibūdintumėte žmogų, savo šalies patriotą?

Patriotas – žmogus, gyvenantis savo šalies gyvenimą. Jis nepamiršta senosios kultūros, iš kitų kultūrų pasiima gražius dalykus. O svarbiausia, kad patriotas išlaiko visas žmogiškąsias vertybes – gerumą, padorumą, gailestį, atjautą.

Ko palinkėtumėte lietuviams Vasario 16-osios proga?

Linkėčiau būti savo šalies patriotais. Žmonės turėtų būti pilietiški, išreikšti savo nuomonę ir nepamiršti senųjų mūsų protėvių vertybių.