Šapranauskas: intymiose scenose viską dariau sąžiningai (nuotraukos)

– Tiesa, kad perskaitęs scenarijų iš karto sutikote vaidinti?

– Taip. Labai apsidžiaugiau, kai gavau skambutį iš režisieriaus Emilio Vėlyvio su kvietimu filmuotis. Tai buvo silpnumo minutė, kai pasijutau ganėtinai laimingas.

– Kuo jums patiko šis scenarijus?

– Įdomus scenarijus – perskaitai ir supranti, ar scenarijus įdomus, ar yra šūdas. Šitas buvo ne šūdas.

– Pirmąjį „Zero“ filmą matėte?

– Deja, nemačiau.

– O atsiliepimų apie jį girdėjote?

Girdėjau, kad tame filme daug keikiasi, dar kažką daro... Bet perskaitęs antrą dalį supratau, kad pirmą dalį praktiškai mačiau.

– Kaip manote, ar Emilis Vėlyvis yra tas režisierius, kuris gali užkariauti ir užsienio žiūrovų simpatijas?

– Žiūrovai visur tokie patys, jų prigimtis vienoda. Aišku, galėtų. Jeigu jis sugebėjo mus, aktorius, paimti ir įtikinti, kad viskas turi būti taip, o ne kitaip, tai ir žiūrovus gali įtikinti.

Pauliaus Makausko nuotr./Filmas „Zero 2“

– Kol kas žiūrovai galėjo pamatyti tik filmo anonsą (treilerį) – jūs jį jau matėte?

– Deja, nemačiau.

– Jis prasideda jūsų aktyvia sekso scena...

– Fantastika! Man labai malonu, kad nuo manęs prasideda treileris.

– Lietuviškų filmų sekso scenos dažnai kritikuojamos dėl savo netikroviškumo – kaip jums sekėsi filmuotis tokioje scenoje?

– Aš pats jos nemačiau, negaliu vertinti. Bet jeigu darai, tai darai arba sąžiningai, arba už labai didelius pinigus. Šiuo atveju pinigai buvo visiškai nedideli, tiksliau – jokie, tad dariau viską sąžiningai. O žiūrovas įvertins, ar Lietuvoje įmanoma padaryti sekso sceną.

– Taip pat filmo anonse jūs šniaukščiate kokainą. Ką dar blogo daro jūsų personažas?

– Labai daug keikiasi ir santykiauja su labai daug moterų, netgi vienu metu.

– Jums kaip žmogui patiko tai, ką sukūrėte?

– Tikiuosi, kad aš tai padariau sąžiningai, ir man atrodo, jog mes su Vėlyviu iš negero žmogaus išspaudėme visas gerąsias puses. Vaidinant neigiamą personažą, visada reikia jį pateisinti.

Pauliaus Makausko nuotr./Filmas „Zero 2“

– Tai nėra blogiausias personažas, kokį jūs esate sukūręs?

– Gyvenime mano visi personažai yra daugiau ar mažiau blogi. O personažas, kuris uosto kokainą, keikiasi ir dulkina moteris, nėra pats blogiausias pasaulyje – visi kiti, kurie tylūs – tylios kiaulės gilią šaknį knisa, – gali būti daug blogesni.

– Ramūnas Rudokas sakė, kad filmuojantis keikėsi iš scenarijaus, nes net jis tiek keiksmažodžių pats nesugalvotų – kaip sekėsi jums?

– Scenarijuje buvo mažai keiksmažodžių – mes dar daug ką pridėjome. (Šypsosi.)

– Tai filmas nepraplėtė jūsų žodyno?

– Oi, tikrai ne. Mūsų žodyną šia prasme labai sunku praplėsti. (Juokiasi.)

– Po šio filmo nesinorėjo daugiau keiktis ir kasdieniniame gyvenime?

– Ne, aš nesu iš tų aktorių, kuris išėjęs iš filmavimo aikštelės dar mėnesį ar pusę metų negali pamiršti, ką vaidino, ir vaikščioja su vaidmeniu. Išėjai už slenksčio – ir čia pat pamiršai. Viskas.

– Kartu su jumis vaidino ir nemažai žavių moterų – ar nebuvo keista stebėti savo koleges, besisvaidančias riebiais keiksmažodžiais?

– Žinokite, buvo keista. Pavyzdžiui, aktorė Sonata Visockaitė yra toks žmogus, kuris gyvenime žodžio „*ui“ nepasakys, o per filmavimą kai užsivesdavo, tai pagalvodavau: „Oi, iš kur čia tiek dinamito?..“ (Juokiasi.) Bet čia tikriausiai yra aktorės meistriškumas.

Pauliaus Makausko nuotr./Filmas „Zero 2“

– „Zero 2“ filmavimas tikriausiai jums įsiminė ir gauta kojos trauma...

– O taip... Čia man priminėte, aš beveik užmiršau... Dėl traumos filmo bloguoju neminiu – paprasčiausiai prieš tokias scenas reikia daryti apšilimą.

– Ar tai reiškia, kad filme bus daug įtempto veiksmo scenų?

– Žinot, jau nebebus, nes pačiame pirmame kadre pačią pirmą filmavimo dieną aš nusitraukiau Achilo sausgyslę. Jeigu filme bus intensyvaus veiksmo, tai bus kaskadininko lakstymai – ne mano. Kojos bus svetimos, o viršutinė dalis mano – dažniausiai sėdinti.

– Kritikai „Zero“ yra pavadinę provokacija žiūrovui – ar jūs sutinkate su šiuo požiūriu?

– Pradėkime nuo to, kad aš niekada nesutikau su kritikais. Jie gauna pinigus už tai, kad kritikuoja – tai pats lengviausias darbas. Po režisieriaus, aišku. Nes režisieriui reikia tik susirinkti gerus aktorius ir praktiškai nieko daugiau daryti nereikia. Čia kalbu ne apie šį filmą.

O kritikai gali pavadinti šį filmą kaip panorėję, įvertinti jį teigiamai ar neigiamai – žiūrovų skaičius kino salėje parodys, ar šis filmas geras.

– Kino salėje tikitės sulaukti tokių žiūrovų, kokius vaidinate ekrane?

– (Juokiasi.) Šiaip ar taip, nors vieną kartą nors keli iš jų ateis pasižiūrėti. Nemanau, kad jie vaikščios po kelis kartus į šį filmą, nepirks DVD ir nežiūrės vakare atsisėdę, kaip ten jie atrodo. Bet vieną kartą pasižiūrės – to pakanka.

– Kaip jums atrodo, ar gyvenime iš tiesų yra tokia tikrovė, kokią jūs kuriate filme?

– Gyvenime būna daug baisiai negu kine. Užtenka tik pasižiūrėti žinias ir tu supranti, kad tai tik ledkalnio viršūnė. Visa, kas kine, yra tik saldainiukai, čiulpynės, guminukai, o gyvenimas – daug žiauresnis.

– Tai visai sveika žiūrovams nuimti rožinius akinius?

– O jie dar juos turi?! Manau, kad po šios didelės depresinės krizės rožinių akinių jau niekada nepardavinės parduotuvėse.

Pauliaus Makausko nuotr./Filmas „Zero 2“