Ala Pugačiova lietuvius paliko be dainos apie milijoną rožių (nuotraukos)

Vilniuje ilgai laukta A.Pugačiova koncertą pradėjo pavėlavusi beveik pusvalandį, tačiau dauguma atvykusių į jos pasirodymą tuo tik apsidžiaugė – dėl aplink koncerto vietą susidariusių didžiulių spūsčių klausytojai taip pat vėlavo.

Nešini gėlių puokštėmis, į salę rinkosi daugiausia vidutinio amžiaus žmonės, nemažai buvo ir senjorų. Netrukus užgeso šviesos, ant scenos pasirodė juodai apsirengę pritariantys vokalistai ir muzikantai. Užsidegus violetinėms šviesoms scenoje pasirodė ji – Ala Pugačiova. Salė Rusijos žvaigždę sutiko audringais aplodismentais. Koncertą primadona pradėjo kūriniu „Ja poju“ (liet. „Aš dainuoju“). Neleisdama žiūrovams nė minutėlės atsikvėpti, ji atliko dar du kūrinius ir tuomet lietuviškai pasisveikino: „Labas vakaras.“

Atvažiuoju čia ir atsimenu, kokia buvau čia laiminga.„Ech... chorošo to kak“ (liet. „Ech... kaip gera“), – atsiduso dainininkė. A.Pugačiova nudžiugino susirinkusius jausminga kalba. „Atvažiuoju čia ir atsimenu, kokia buvau čia laiminga. Nenoriu jūsų gąsdinti sakydama, kad išeinu nuo scenos. Lietuva, esu dėkinga jums, nes mano dukra (Kristina Orbakaitė, – aut. past.) – lietuvė. Mano gyvenimas nesibaigia su gastrolių pabaiga. Yra kinas, teatras, radijas, pabūsiu su anūkais, galėsiu pažvelgti dukrai į akis, galų gale galima tiesiog stebėti gamtą. Ačiū, kad buvote kartu, ačiū, kad jūsų širdys buvo su manimi daug metų. Ačiū, kad kūrėte su manim pasaką, kuri kartais ir nebuvo linksma. Jei palikau ką nors jūsų širdyse, tai man didžiausia dovana“, – kreipėsi į klausytojus legendinė dainininkė. Po ne vieną širdį suvirpinusių žodžių atlikėja ir vėl prabilo į publiką, tik šįsyk dainomis.

Ant scenos buvo pastatyta nedidelė sofutė, staliukas su veidrodžiu, o A.Pugačiova užsimetė rožinį apsiaustą. Ji nevengė būti jaunatviškai žaisminga ir net saviironiška – prieš dainą „Liudi, liudi“ (liet. „Žmonės, žmonės“) nuskambėjo tokie žodžiai: „Ką ji sau leidžia būdama tokio amžiaus.“ Vėliau primadona kalbėjo eilėmis: pasakojo apie kvailę meilę, kuri lepina jau išlepusius, ir priminė, kad ir meilė miršta. Dovanodama šiltas, o kartais jausmingas su kartėliu dainas apie meilę, ji nepaliovė šokti, o publika pritarė plojimais.

„Negaliu nepriimti jūsų gėlių, noriu pamatyti jūsų akis, o jūs pažiūrėkite į mane, tegul sugroja porą fonogramų“, – po šių žodžių A.Pugačiova nusileido į salę ir eidama per eiles bendravo su gerbėjais. Šie jai glėbiais nešė gėles, vyrai bučiavo rankas, o vyresnės moterys neslėpė susijaudinimo ašarų. Apėjusį ratą primadona grįžo ant scenos ir tęsė koncertą.

Po kiekvienos dainos publika negailėjo aplodismentų – per lyriškas jie švietė mobiliųjų telefonų ekranais ir žiebtuvėliais, per trankias nepaliovė ploti. Prieš paskutiniąsias dainas atlikėja užsimetė rausvą drabužį, tačiau daugeliui koncertas baigėsi netikėtai. Neatlikusi tokių savo legendinių dainų kaip „Milijon alych roz“ ar „Arlekino“ primadona nusilenkė publikai ir atsisveikino. Klausytojams plojant ji grįžo darsyk nusilenkti, tačiau parodė, kad daugiau nedainuos. Tai, kad mėgstama atlikėja neišėjo biso, nuliūdino ne vieną klausytoją.

Pasak organizatorių, iš karto po koncerto A.Pugačiova ketino važiuoti į viešbutį ilsėtis. Trečiadienį apie vidurdienį ji turėtų išvykti į Minską.