Apsigyvenus kartu dingo aistra

Bet netrukus viskas pasikeitė – bendravimas lyg išliko toks pat, bet beveik nebesimylime. Stengiausi būti supratingas, išmėginau atrodo viską – romantiškas vakarienes, masažus ir t.t., bet ji tiesiog atsisako – teisinasi nuovargiu, pasako – rytoj, bet kai išaušta rytojus, ji atsipraso vėl. Kai užsiminiau, kad mylimės rečiau, ji pasakė, kad tik tai man ir yra galvoje. Keista, kad gyvendami kartu mylimės rečiau negu gyvendami atskirai. Ar čia tik poreikių skirtumas ar tam įtakos turi amžiaus skirtumas? Virginijus, 22 m.

Sveikas, Virginijau. Jūsų problemos priežastys gali būti kelios. Viena iš jų – kaip ir tu pats galvoji – skirtingi seksualiniai poreikai. Draugės jis galbūt yra mažesnis: kad ir kiek ji būtų pavargusi, įsitempusi, stiprus libido anksčiau ar vėliau prasiveržtų, nes juk praėjo jau pusė metų. Tuo labiau, kad judviejų amžiau skirtumas yra visai nežymus, o moteris, artėdama prie trisdešimties, paprastai tampa tik dar seksualesnė.

Kita vertus, persikėlimas gyventi ir dirbti į kitą miestą taip pat gali būti nemažas stresas, kuris bent jau kurį laiką gali blokuoti seksualinį potraukį. Tad dar yra vilties, kad jūsų lovos reikalai laikui begant vėl pasitaisys. Beje, tu rašai, kad galvojai, jog merginai sunku apsiprasti su naujomis pareigomis, o ar jūs apie tai kalbate, kaip ji jaučiasi naujame darbe, kokios ten iškyla problemos? Gal naujasis darbas tiek ją išsekina, kad po darbo tikrai nebelieka niekam jėgų, o norisi tik miegoti?

Neretai gyvenimas kartu, sutik, atneša kasdienybę, rutiną, atsiranda buitis, dingsta pasimatymų virpuliukas, seksualinė trauka taipogi gali tapti ne visada tokia stipri, tad nieko keista, kad dabar mylitės rečiau nei gyvendami atskirai. Vis dėlto, jei pagrindinė priežastis – skirtingi seksualiniai poreikai, kurie kaip tik ir išryškėja, kai pora kurį laiką diena iš dienos gyvena kartu, situacija yra kiek keblesnė, bet nėra padėties be išeities.

Žmonės, kurių seksualumas yra didelis, nepasimylėję keletą dienų jaučiasi nelaimingi, suirzę, nors ir kaip jie mylėtų savo partnerį ir kaip juos mylėtų jų partneris. Apie tai, kaip susiderinti tokioms poroms, esu jau ne kartą rašiusi (gali nesunkiai rasti tarp ankstesnių straipsnių). Pakartosiu tik svarbiausius dalykus. Svarbiausias yra jūsų abiejų noras susiderinti bei meilė vienas kitam. Jei pastarųjų nėra, nelabai čia ką ir pakeisi. Kaip rodo praktika, pokalbiai toli gražu ne visada padeda, o kartais tik dar labiau suerzina partnerius ir problema atrodo nebeįveikiama ir beviltiška. Paprastai tas, kuriam sekso reikia mažiau po tokių pokalbių tik dar labiau užsiblokuoja („tau tik tas ir galvoj“), o tas, kuriam norisi dažniau mylėtis – dar labiau nusivilia.

Svarbu žinoti, kad partneriai, kurie turi skirtingus seksualinius poreikius, paprastai turi ir skirtingą požiūrį į seksualinius santykius, jie suteikia tam skirtingą reikšmę ir vertę. Žmonės, kurių seksualumas yra didelis, nepasimylėję keletą dienų jaučiasi  nelaimingi, suirzę, nors ir kaip jie mylėtų savo partnerį ir kaip juos mylėtų jų partneris. Tuo tarpu tie, kurių seksualinis libido yra žemesnis „savaime“ retai kada pajunta stiprią aistrą ar neatidėliojamą troškimą mylėtis, jiems seksas nėra toks reikšmingas ir gyvybiškai būtinas kaip kad pirmiesiems, jie retai rodo iniciatyvą mylėtis. Taigi nelauk iniciatyvos iš savo draugės, o pats toliau atkakliai ir kantriai ieškok rakto į jos seksualumą.