Renkantis partnerį priešybės iš tiesų traukia, patvirtina brazilų mokslininkai

Mokslininkai nustatė, kad vieno imuninės sistemos valdymą lemiančio DNR fragmento skirtumai tarp sutuoktinių statistiškai labiau išreikšti negu tarp atsitiktinai parinktų porų.

Ko gera, tai yra evoliucinė strategija, padedanti užtikrinti sėkmingą dauginimąsi, nes genetinė įvairovė naudinga palikuoniams, rašo Maria da Graca Bicalho ir jos bendradarbiai iš Brazilijos Paranos universiteto.

„Esame linkę manyti, kad žmonės renkasi partnerius dėl bendrybių, tačiau mūsų tyrimas aiškiai parodė, kad skirtumai užtikrina sėkmingą dauginimąsi, o nesąmoningas troškimas susilaukti sveikų vaikų yra svarbus renkantis partnerį“, – sakoma M.da Graca Bicalho pranešime.

Pasak mokslininkų, dar neaišku, kokie signalai padeda atpažinti žmones su nepanašesniais genais, tačiau jie kelia prielaidą, kad gali būti remiamasi kūno kvapu ir netgi veido bruožais.

Daugelis mokslininkų nustatė, kad gyvūnai labiau linkę rinktis priešingos lyties partnerius, kurie turi skirtingas bendrojo audinių suderinamumo komplekso (MHC) geno atmainas. Nuo šio su imuninės sistemos veikla susijusio geno taip pat labai priklauso palikuonių sveikata.

M.da Graca Bicalho savo tyrimo pristatys Vienoje pirmadienį vyksiančioje Europos žmonių genetikos draugijos konferencijoje. Mokslininkė nurodė kartu su bendradarbiais palyginusi 90 sutuoktinių porų ir 152 atsitiktinai sudarytų kontrolinės grupės porų genetinius duomenis.

Tyrėjai nustatė, kad sutuoktinių MHC geno skirtumai buvo patikimai didesni negu atsitiktinai sudarytų porų.

„Tėvai, kurių (genų regionai) nepanašūs, gali užtikrinti palikuoniams geresnes galimybes išvengti infekcijų, nes jų imuninės sistemos genai įvairesni“, – mokslininkai nurodė konferencijai paruoštoje studijos santraukoje.

„Jeigu MHC genai nelemtų partnerių pasirinkimo, galėtume tikėtis panašių rezultatų abiejose porų grupėse. Tačiau nustatėme, kad tikrieji partneriai patikimai pasižymi didesniais MHC skirtumais, negu galima tikėtis nustatyti tarp atsitiktinių porų“, – sakė M.da Graca Bicalho.

„Mūsų tyrimai aiškiai parodė, kad būtent skirtumai užtikrina sėkmingą dauginimąsi ir kad nesąmoningas siekis susilaukti sveikų vaikų yra svarbus renkantis partnerį“, – pridūrė mokslininkė.

Pasak jos, ankstesnius tyrimus atlikę tyrėjai iškėlė prielaidą, kad gyvūnai galimų partnerių genetinius skirtumus gali nustatyti iš kūno kvapo, tačiau kiti veiksniai taip pat gali būti svarbūs.

„Kiti požymiai, tokie kaip veido simetrija, taip pat gali būti svarbūs, tačiau tai kol kas tėra prielaidos“, – aiškino M.da Graca Bicalho.