Vis dar vieniša? Kas tau ne taip?

Tokių klausimų sulaukiu kasdien. Atrodytų, visai nekaltas nustebimas, suglumęs, apgailestaujantis žvilgsnis ir nenuoširdūs komplimentai. Tokia miela, tokia žavi, tokia talentinga – kaip aš vis dar neturiu vyro? Viena iš didžiausių pasaulio mįslių...

Žinoma, šie pastebėjimai atrodo malonūs. Iš pirmo žvilgsnio jie netgi gali būti laikomi meilikavimu. Tačiau įsigilinus atsiskleidžia po gražbyliavimo paviršiumi slypinti antrinė žinutė: „Na, tu iš tiesų atrodai nuostabi, tačiau tau jau 40 metų ir tu vis dar esi vieniša. Kodėl? Galbūt tu slepi vyrus atbaidančią neurozę? O galbūt tu esi tokia valdinga, kad tiesiog visus juos atbaidai? Kažkas tau turi būti ne taip, antraip jau būtum ištekėjusi, kaip ir bet kuri kita normali 40-metė moteris!“

Žmonės labai dažnai taip mano, net jei to ir nepasako. Tačiau kartais jie pasako ir tai.

„Na, tu esi pakankamai išranki ir tavo reikalavai labai dideli.“
„Tu greičiausiai baugini labai daug vyrų.“
„Tau reikia pasistengti. Tačiau nemedžiok jų! Vyrai užuodžia neviltį!“

Na, tu iš tiesų atrodai nuostabi, tačiau tau jau 40 metų ir tu vis dar esi vieniša. Kodėl? Galbūt tu slepi vyrus atbaidančią neurozę? O galbūt tu esi tokia valdinga, kad tiesiog visus juos atbaidai? Kažkas tau turi būti ne taip, antraip jau būtum ištekėjusi, kaip ir bet kuri kita normali 40-metė moteris!Išgirdusi tai, aš gūžteliu pečiais ir nusijuokiu. Rimtai? Mes išties apie tai kalbame? Juk gyvename naujame amžiuje! Ar moterys nepiketavo, nerašė peticijų ir nedegino savo liemenėlių, kad pribaigtų tokį senovinį mąstymą?

Vis dėlto... Pripažinsiu. Kartais šie komentarai mane priverčia susimąstyti. Galbūt jie teisūs. Juk tiesa, kad padorių santykių neturėjau jau keletą metų. Galbūt viską gadinu pati to net nesuprasdama...

Taigi apsidairau ir truputį paanalizuoju. Pats laikas į viską įsigilinti.

Tai, ką atrandu, kelia nerimą. Nesuskaičiuojama gausybė žinučių įvairiuose šaltiniuose, skelbiančių, kad taip, aš elgiuosi visiškai netinkamai. Moteriškuose filmuose vaizduojamos keistos, paliktos moterys, kurios po įvairių metamorfozių galiausiai tampa „tinkamos“ santuokai. Moteriški žurnalai įspėja, ko negalima daryti per pasimatymus, ir aprašo santykių netaktus, tuo tarpu knygynų lentynos lūžta nuo knygų, kurių pavadinimai skelbia: „Gali išlaikyti vyrą: baik kenkti jūsų santykiams“ ir „Dešimt kvailų dalykų, kuriuos darydama atbaidai Žavųjį princą“.

Ką aš bandau apgauti? Negaliu paneigti šios „kodėl aš vis dar vieniša“ informacijos. Tai mano kaltė, kad vis dar esu viena! Esu pernelyg reikli, pernelyg nepriklausoma, pernelyg pakvaišusi arba pernelyg uždara. Pernelyg emocinga, pernelyg racionali, pernelyg pasyvi arba pernelyg dominuoti. Pernelyg kažkokia.

Puiku, o kas dabar? Tam, kad viskas pasikeistų, teks atlikti savo asmenybės „kapitalinį remontą“. Be abejonės, tai nelengvas uždavinys, bet aš pasiryžusi. Viskas, ką turiu padaryti, tai tiesiog atpažinti ir pataisyti savo charakterio ydą (dvi, ar tris), kuri(os) atstumia gerus vyrus, o tuomet aš taip pat susitiksiu Tą Vienintelį, kaip ir visos mano ištekėjusios draugės!

Tačiau būtent čia logika žlunga.

Pamąstykite apie tai. Jei vienišos moterys turi trūkumų ir keistumų, trukdančių joms susirasti vyrą, tuomet tokių asmenybės trūkumų neturėtų turėti laimingai ištekėjusios moterys, tiesa? Žinoma. Pasiteiraukite bet kurio vedusio vyro – jis jums pasakys. Žmonoms būdinga daugybė ekscentriškumų ir „ypatumų“, kaip ir mums visoms.

Negana to, daugybei iš mano laimingai ištekėjusių draugių būdingi labai ryškūs bruožai, kurie esą trukdo man susirasti vyrą. Jei mano neurotinė prigimtis taip akivaizdžiai atstumia vaikinus, kaip tuomet mano kaimynė turi vyrą, tris vaikus ir garažą, pilną antibakterinio tepalo? Jei aš esu taip siaubingai valdinga, kaip tuomet universiteto seserijos vyriausioji vadovė savo vaikiną prie altoriaus nusivedė būdama 24 metų?

Žinoma, vienišos moterys turi trukūmų. Lygiai taip pat, kaip ir ištekėjusios moterys. Mes visos jų turime! Tragiški vienišių trūkumai yra ne baisesni nei kieno nors kito. Teorijos, tvirtinančios, kad mūsų nepageidaujamos savybės paaiškina, kodėl esame vienišos, geriausiu atveju prilygsta spėjimui, blogiausiu – absurdui.

Rimtai.

Žinau, kad norite daugiau – formulės ar algoritmo, padėsiančio pakeisti tai, kas blokuoja jūsų santykių sėkmę. Jei mes visi esame su trūkumais, kodėl tuomet kai kurioms iš mūsų pavyksta sutikti Tą Vienintelį? Kokią jų paslaptis?

Na, į šį klausimą aš jums galiu atsakyti. Esu laiminga galėdama atskleisti šią slaptą informaciją. Esate pasiruošusius? JOMS PASISEKĖ. Ir mums pasiseks vieną dieną, tiesiog dar neatėjo laikas.

Teisingai – tai dar tiesiog neįvyko. Vienišos moterys nėra žlugusios (na, bent jau tikrai ne daugiau nei kas nors kitas), mums nereikia užsirašyti į savęs tobulinimo seminarus ar aštuonerius metus lankytis psichoanalizės kursuose. Nėra nieko daugiau, ką mes turėtume ar galėtume padaryti, ir nieko, ką mums reikėtų pakeisti. Tai tiesiog dar neįvyko.

Kitą kartą, kai kas nors prieis prie jūsų ir pasakys: „Tu tokia graži mergina! Nesuprantu, kodėl tu vis dar esi vieniša!“ Atsakykite: „Tai dar tiesiog neįvyko.“

„Nesuprantu, kaip vyrai tavęs nepastebi. Tu esi tikras laimikis!“ – „Tai dar tiesiog neįvyko.“

„Kaip taip yra, kad tokia žavi ir beprotiškai graži moteris kaip tu, vis dar nėra ištekėjusi?“ – „Tai dar tiesiog neįvyko.“

O dabar visos kartu: „Tai dar tiesiog neįvyko.“

Straipsnio autorė Karin Anderson yra psichologijos profesorė. Straipsnis išpublikuotas naujienų agentūroje CNN.