Turgavietė
Šalia Tanos ežero aplankome Bahar Daro miesto turgų. Turgus didžiulis, jame gali rasti įvairiausių prieskonių, smilkalų, daržovių, audinių ir kitokių dalykų. Mūsų dėmesį sukausto vištos ir padangos. Čia nerasite nupešiotų ir kepti paruoštų naminių paukščių – tai gyvos krūvon už kojų surištos vištos – taigi norėdamas nudžiuginti namiškius gurmanišku patiekalu tikriausiai rinksies pagal labiausiai patikusias plunksnas. Parduodamos padangos, deja, skirtos ne automobiliams. Skurdas verčia amatininkus čia pat turguje iš išpjaustytos padangų gumos gaminti indus vandeniui surinkti ar rūbams skalbti. Iš padangų taip pat gamina sandalus – jų modeliai net suskirstomi pagal šalies regioną.
Neatsiejama turgaus dalis - paaugliai, norintys tapti užsieniečių gidais. Draugui pasitaikė retas atvejis – jo „gidas“ tenorėjo pasivaikščioti kartu ir patobulinti anglų kalbą. Paprastai toks „gidas“ visados paprašys duoti jam birų (Etiopijos piniginis vienetas). Birų prašo visur. Atrodytų stabtelime visiškoje Etiopijos plynėje, kur ramu ir nieko nematyti. Tačiau tai klaidingas jausmas – per 30 sekundžių į jus nusitaikys ne mažiau nei 6 poros akių tiesdamos mažytes rankutes ir sakydamos: „You you you – give me, give me, give me Bir, pen You You...“.
Vanduo – turistams
Etiopijoje nėra mums įprasto skirstymo į metų laikus. Čia tėra sausasis ir drėgnasis periodai. Sausojo periodo metu nelankome Mėlynojo Nilo krioklių, nes mūsų vairuotojas patikina, kad upėje stingant vandens, grožio nepamatysi. Tačiau juokaujama, kad sekmadieniais galima išsiųsti trumpąją SMS žinutę ir hidroelektrinės, kuri stovi ant Mėlynojo Nilo ištakų, šliuzai atsivers, kad parodytų krioklių didybę. Tokiose kalbose yra dalis tiesos: sausuoju periodu bent sekmadieniais specialiai turistams „įjungiami“ kriokliai.
Gamta
Kelionės metu būname 2000 ir daugiau metrų aukščiau jūros lygio ir keliaujame plokštikalniais, kalnais ar plynėm, kur atsiveria įvairiausi kraštovaizdžiai, tačiau susigundome dieną praleisti viename regioninių parkų – Simieno kalnuose. Mūsų laimikis – natūrali laukinė gamta, supanti iš visų pusių: „gelada“ vadinamų babūnų kaimenės, stirnaitės, sukantys ratus ereliai, įvairialypė augalija. Pavyzdžiui, vienas čia augančių augalų brandina vaisius, kurie yra tokie rūgštūs, kad iš jų gaminamas muilas. Kalnų pasididžiavimas - ožys „ibaks“ – deja, gyvena snieguotose kalnų viršūnėse, į kurias nenuklydome.
Druska
Kelionei baigiantis nukankame iki Danakilių dykumos prieigų, kad pamatytumėme kupranugarių karavaną, gabenantį druskos luitus. Mūsų pastangos nenueina perniek – keliasdešimties kupranugarių „sąstatas“ it garvežys iš vienos karščiausių pasaulio vietų, kur temperatūra gali pakilti iki 50 laipsnių, gabena druską. Kelią nuo dykumoje esančių druskos kasyklų (kasyklos susiformavo nykstant dykumoje buvusiems ežerams) iki artimiausių miestų įveikusi druska pabrangsta bemaž 10 kartų. Skaičius galbūt didelis, bet šioje vietoje labai tinka žodis reliatyvus – uždarbio menkumui iliustruoti puikiai pakako kupranugarių prižiūrėtojų kovos dėl keleto saldainių, kuriais bandėme pavaišinti vaikus. Ilgainiui karavanas išnyko kaip miražas. Etiopija – taip pat tarsi miražas – tik galbūt šis fenomenas nėra optinis – tai tikrai visai kitoks pasaulis.
Dar daugiau
Ypatingi narkotizuojantys augalai – čatas, didžiausia ortodoksų metų šventė – krikšto atnaujinimas, arba Timketas, pažintis su pareigūnais, kuriuos tenka mokyti Lietuvos vardo, kelias, kuomet 200 kilometrų trunka nuvažiuoti „tik“ 10 val. Lūžtančios lingės, mursių gentis, kurių moters grožio etalonas didžiulė plokštelė-lėkštelė, įsprausta į apatinę lūpą – tai kitas gyvenimas, kurio nespėsiu aprašyti. Gyvenimas, kuris etiopui vidutiniškai trunka tik 49-erius metus.
