Jonavų trąšos gamykla yra viena iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokėtojų, tačiau nuo 2011 metų šio mokesčio taip ir nemokėjo, ginčydama jo teisėtumą.
Tuo metu kita „Achemos grupės“ koncernui priklausanti įmonė – „Renerga“ – iš valstybės gauna dosnias išmokas: nuo 2011 metų jos penkioms elektrinėms skirta beveik 30 mln. VIAP lėšų.
15min žiniomis, „Achemos“ VIAP skola yra maždaug keturis kartus mažesnė už sumą, kuria valstybė jau parėmė „Renergą“.
Gauti nori, duoti – ne itin
„Achema“ nėra vienintelė, kuriai nepatinka prievolė mokėti VIAP. Tarp tokių įmonių – ir „Orlen“ bei „Lifosa“.
„Situacija, kai elektros energijos gamintojai, patys suvartojantys savo pasigamintą energiją, turi mokėti VIAP, yra nesąžininga. Tokios naštos panaikinimas padidintų pramonės įmonių, ypač energijai imlių, kokia kad ir yra „ORLEN Lietuva“, konkurencingumą. Energijos gamybos pajėgumus galėtume panaudoti daug geriau be tokių reguliavimo kliūčių“, – 15min sakė „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis.
Tačiau „Achemos grupė“, kuriai priklausančiai gamyklai ir privaloma mokėti VIAP, priešingai nei „Orlen“ ir „Lifosa“, yra ir VIAP lėšų gavėja.
„Achemos grupei“ priklauso „Renerga“, valdanti 5 elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių gaminančias elektrines: Pastravio ir Kavarsko hidroelektrines, Benaičių ir Laukžemės vėjo elektrinių parkus, Benaičių saulės elektrinę.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, šioms elektrinėms 2011–2015 metais buvo išmokėta beveik 30 mln. eurų VIAP lėšų.
Tai reiškia, kad viena „Achemos koncerno“ įmonė yra dosniai penima valstybės pinigais, o kita prievolės pildyti VIAP biudžeto nevykdo.
Būtent tuo ir pasinaudojo Vyriausybė – nusprendė, kad, „Achemai“ nesumokėjus VIAP, paramos negautų kita koncerno įmonė „Renerga“.
Pradėjo mokėti
Koncernui priklausanti AB „Achema“ balandį sumokėjo dalį VIAP mokesčio, 15min patvirtino koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Audrius Bendaravičius.
„Achemos“ vadovai pyksta, kad, nors visą pasigamintą elektrą sunaudoja patys, vis tiek privalo mokėti mokestį valstybei. Šio mokesčio teisėtumą jie ginčija nuo 2011 metų.
Nors teismas sprendimo dar nepriėmė, Vyriausybė rado būdą, kaip įpareigoti „Achemą“ mokėti skolas: sausį ministrų kabinetas nusprendė, kad, „Achemai“ nesumokėjus VIAP mokesčio, įstatymais nustatytų kompensacijų už energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą negaus kita koncerno įmonė – „Renerga“.
Todėl „Achema“ buvo priversta sumokėti dalį skolos. Tiesa, kokią sumą sumokėjo, neatskleidžia. 15min žiniomis, bendrovės skola siekia ne vieną milijoną eurų.
A.Bendaravičius skundėsi, kad nauji VIAP mokėjimo tvarkos pasikeitimai dar labiau prislėgė Lietuvos pramonę.
„Nuo 2016 metų VIAP tarifas savo pasigamintai elektrai padidėjo 81 proc., lyginant su 2015 m.
Vilties suteikia tai, kad neseniai vykusiame susitikime su didžiausių elektros vartotojų ir verslo asociacijų atstovais, Energetikos ministras minėjo, jog svarstytų galimybę nustatyti mažesnį tarifą už VIAP didžiausiems elektros vartotojams, jeigu tai paskatintų pramonės konkurencingumą“, – 15min sakė koncerno direktorius.
