„Šiandien mes gyvename turėdami bankų sistemoje keliasdešimt milijardų litų – žmonės, įmonės, valstybė. Puikiai žinome, kaip atrodo bankų panikos, kai kyla pavyzdžiui indėlininkų panika ar kiti neramumai, kaip galima ne taip ir sunkiai ją sukelti ir tokiomis aplinkybėmis kažkas turi stovėti už nugaros. Tai Lietuvos bankų sistemai už nugaros stovės Europos centrinis bankas, o ne tik motininiai bankai Skandinavijoje, kurie, žinoma, yra gana stiprūs, bet tokius motininius bankus ir turi ne visi mūsų bankai“, – TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ kalbėjo I.Šimonytė.
Pasak jos, euro įvedimu skundžiasi tie, kurie ir šiaip yra nepatenkinti gyvenimu. Latvijoje, pavyzdžiui, kai kurie gyventojai skundžiasi, kad dabar įperka kur kas mažiau. Tačiau jokia statistika to nepatvirtina.
Ir Latvijoje, ir Lietuvoje visą laiką bus žmonių, kurie bus nepatenkinti esama valdžia ar valdymo principais, kitais dalykais. Jeigu yra šalia dar tema, kurią galima prie to prijungti, pavyzdžiui, valiutos pakeitimas, tai žmonės pasipiktins ir tuo, - sakė I.Šimonytė.
„Infliacijos duomenys nerodo to, kad žmonių perkamoji galia smarkiai pablogėjo. Aš nė kiek neabejoju, kad ir Latvijoje, ir Lietuvoje visą laiką bus žmonių, kurie bus nepatenkinti esama valdžia ar valdymo principais, kitais dalykais. Jeigu yra šalia dar tema, kurią galima prie to prijungti, pavyzdžiui, valiutos pakeitimas, tai žmonės pasipiktins ir tuo“, – sakė I.Šimonytė.
Kai kurie godūs verslininkai, žinoma, suskubo pasinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu padidinti kainas. Tačiau svarbiausia yra tai, kad gyventojų perkamoji galia nesumenko.
„Kavinėje, kurioje aš jau daugelį metų perku kavą, kainos yra tokios pačios, kokios buvo prieš trejus metus ir eurais suskaičiuotos su visomis keistomis išraiškomis – 51, 22 ar kažkas. Be jokios abejonės, to patogumo kai kurie verslininkai ieško, tačiau tai nėra tokio masto pokyčiai, kad mes matytume dėl to perkamosios galios pablogėjimą – infliacija Lietuvoje yra rekordiškai žema, tą stebime jau kurį laiką. Taip, kai kurios kainos kyla, kai kurios krenta, todėl bendroji perkamoji galia, kas yra svarbiausia, tikrai neblogėja“, – sakė ji.
Laidos vedėja Indrė Makaraitytė pastebėjo, kad Estijoje dėl euro įvedimo investicijų nepadaugėjo, nedarbas ryškiai nesumažėjo, kainos augo. Šiuo argumentu kai kurie ekonomistai naudojasi kalbėdami prieš eurą. Tačiau, I.Šimonytės teigimu, naivu su euro įvedimu tikėtis didžiulio ekonomikos stebuklo.
„Šaliai, kuri turėjo fiksuotą kursą kaip mes, būtų naivu tikėtis pakeisti savo valiutą euru ir iš to gauti kažkokį ekonominį stebuklą. To tiesiog būti negali. Jeigu yra fiksuotas kursas, tai reiškia, kad niekas nepasikeičia, išskyrus materialią pinigų išraišką.
Bet kas atsitinka – sumažėja šalies rizika. Šiandien, kai mūsų rizika yra vertinama kaip maža, tai mums atrodo, pamanyk, vaivorykštė, nieko mums neatsitiks, nes rizika yra maža, mes nedaug už ją mokam. Bet tuomet, kai mūsų rizika staiga padidėja, kuomet kas nors pradeda tikėtis, kad valiutos kursas bus pakeistas, valiuta bus nuvertinta, tokiu atveju paprastai būna vėlu. 2008-2009 metais, aš manau, visi tie, kurie šiandien yra euro priešininkai, visi džiugiai būtų ploję katučių, jei tik mus būtų priėmę į euro zoną tam, kad mums nebūtų reikėję mokėti t beprotiškų palūkanų“, – kalbėjo I.Šimonytė.
