Parlamento „tvarkiečių“ paregntame Seimo nutarimo projekte rašoma, kad komisija būtų įpareigota išsiaiškinti, kada Lietuvos bankas pradėjo derybas su laikinuoju „Snoro“ administratoriumi Simonu Freakley, kada ir kokią informaciją apie banką jis gavo ir kas jam ją suteikė.
Komisijos iniciatoriai taip pat mano, kad reikia atsakyti į klausimą, ar laikinasis banko administratorius negali vertinti turto būklės bankui veikiant ir ar dėl to, kad banko veikla buvo sustabdyta, nebuvo padaryta dar didesnė žala.
„Tvarkiečiams“ taip pat rūpi, iš kokių valstybių buvo gauta informacija aiškinantis, kur dingo „Snoro“ turtas. Komisija turėtų pasakyti ir tai, kaip turėtų būti vertinamas audito bendrovės „Ernst & Young Baltic“ darbas ir pateiktos išvados apie banko „Snoras“ finansines ataskaitas.
„Kaip paaiškinti, kad per vieną savaitę pasikeitė banko turto vertės praradimų dydžiai: nuo 1 milijardo litų iki 3,4 milijardo, nustatyto laikinojo banko „Snoras“ administratoriaus? Kodėl analogiškų turto vertės pokyčių nepastebėjo Lietuvos bankas? Kuo remiantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas tvirtina, kad kituose bankuose nėra analogiškų turto praradimo ir „blogųjų paskolų“ problemų? Ar Lietuvos bankas šiais metais yra nuodugniai inspektavęs visus bankus? Kodėl nacionalizuoti banką „Snoras“ pasiūlyta prieš tai neįvertinus jo turto būklės? Kaip paaiškinti skirtumą tarp banko „Snoras“ turto vertės pokyčių (3,4 milijardai litų) ir galimų pretenzijų buvusiems pagrindiniams akcininkams (maždaug 800 mln. litų)“, – tokius klausimus komisijai formuluoja opoziciniai „tvarkiečiai“.
Jie taip pat nori, kad parlamentarai išsiaiškintų, kas labiausiai atsakingas dėl to, kad laiku nebuvo pastebėtas galimas „Snoro“ turto grobstymas – buvusi Lietuvos banko vadovybė ar auditoriai. Taip pat – kokių priemonių būtina imtis, kad būtų užtikrinta maksimali visų banko „Snoras“ klientų interesų apsauga ir tinkama valstybės institucijų veiksmų kontrolė.
