Didžiausia Lietuvoje kredito unija – Vilniaus taupomoji kasa - skandalingai žlugo 2014 metų sausį, kai Lietuvos bankas ją pripažino nemokia ir keliančia finansinę grėsmę indėlininkams. Juos valstybei teko gelbėti, tad iki šiol jiems jau pervesta 64 milijonai eurų. Taupomojoje kasoje 8,5 tūkstančio indėlininkų turėjo 236,9 mln. litų.
Patalpas įsigijo Dubajaus širdyje
Tačiau vargu, ar daugelis indėlininkų žinojo, kas už jų lėšas buvo įsigyta Dubajuje. Prieš pat finansų krizę, Vilniaus taupomoji kasa viename prabangiausių Dubajaus dangoraižių Cayan įsigijo 287 kvadratinių metrų ploto patalpas, kaip skelbiama, savo kontorai.
Kai pirkome tas patalpas, lietuviai aktyviai veikė Dubajaus nekilnojamo turto rinkoje. Dėl jų ir įsigijome patalpas, – tvirtino D.Čepauskas.
Cayan verslo centras įsikūręs 12 aukštų stikliniame pastate, kurį projektavo žinomas architektas Schusteris Pechtodlas. Pastatas stovi, galima sakyti, pačioje Dubajaus technologijų ir elektroninės komercijos verslo širdyje. Gali būti, kad Vilniaus taupomoji kasa buvo viena pirmųjų pirkėjų šiame centre, nes jis atvėrė duris 2007 metų pabaigoje.
Lietuvai Dubajaus verslo centre įsigijo vienas mažiausių patalpų kontorai. Čia galima įsigyti nuo 280 iki 1,1 tūkst. kvadratinių metrų patalpas.
Bandys per mėnesį parduoti
Šiuo metu bankroto administratorius jas bando parduoti. Pradinė kaina aukcione – 873 tūkstančiai eurų. Aukcionas prasidėjo liepos 5 dieną, o baigsis rugpjūčio 4-ąją. Tad norinčiam dalyvauti aukcione teks palikti 87 tūkstančių eurų užstatą.
Vilniaus taupomosios kasos bankroto administratorius Vaidas Jakaitis nėra tikras, ar patalpas pavyks parduoti.
„Buvo keli skambučiai. Jei neįvyks aukcionas, kainą teks mažinti“, – 15min sakė jis.
Jis neslėpė, kad tai pirmas toks parduodamas objektas jo karjeroje – paprastai nekilnojamasis turtas parduodamas Lietuvoje. V.Jakaitis teigė nežinantis, kam Taupomajai kasai prireikė patalpų Dubajuje.
Jei ir pavyktų parduoti kontorą, valstybei tai būtų tik sugrąžintas trupinys. Iš Indėlių draudimo fondo išmokėta 64 milijonai eurų, o atgauta – 15,6 mln. eurų.
Pirko už indėlininkų pinigus
Kam Vilniaus taupomajai kasai reikėjo kontoros prabangiame Dubajaus dangoraižyje? Ar paskolų dalintojai buvo nusiteikę vilioti ir Saudo Arabijos šeichus? Ką apie tai manė unijos indėlininkai? Buvęs unijos valdybos pirmininkas Darius Čepauskas 15min tikino, kad kontora Dubajuje turėjo aptarnauti lietuvius, dirbančius Dubajuje.
„Tuo metu, kai pirkome tas patalpas, lietuviai aktyviai veikė Dubajaus nekilnojamo turto rinkoje. Mes turėjome daug tokių klientų, tad dėl jų ir įsigijome patalpas“, – tvirtino D.Čepauskas, kuris 2013 metais Lietuvos banko buvo nušalintas nuo pareigų.
Jis teigė tiksliai nepamenantis, kada Vilniaus taupomoji kasa pirko tas patalpas, ir už kiek.
„Tai buvo prieš krizę, 2006-2007 metais“, – sakė jis.
Jis neslėpė, kad taupkasė patalpas Dubajuje pirko ne už paskolą, o už unijos, taigi, pajininkų suneštus pinigus. D.Čepauskas teigė neatsimenantis ir patalpų kainos.
Buvęs vadovas giria pirkinį
Kodėl Vilniaus taupomoji kasa savo kontoros Dubajuje taip ir neatidarė? Esą krizės metu lietuviai investuotojai išsilakstė, tad neliko ir klientų. Ką unija darė su milijono eurų vertės patalpomis Dubajaus dangoraižyje?
„Kontorą mes išnuomojome, kiek pamenu. Aš ir šiandien manau, kad tai buvo logiškas žingsnis. O patalpas, manau, parduos be vargo“, – įsitikinęs buvęs skandalingai žlugusios unijos vadovas, kuris šiandien nenori kalbėti apie bankroto priežastis.
Faktai rodo, kad unija neatsisakė kone 300 kvadratinių metrų patalpų Dubajuje ir tada, kai aiškėjo jos liūdnas galas.
2013 metų gruodžio 31 dieną Vilniaus taupomoji kasa Lietuvos bankui pripažino, kad nevykdė visų normatyvų: kapitalo pakankamumo, likvidumo.
Pavyzdžiui, 2013 metų gruodžio 31 dieną kapitalo pakankamumo rodiklis unijoje buvo 1,46 proc., kai normatyvas siekė 20 proc. Tačiau ir tada Vilniaus taupomoji kasa, jei tikėti buvusio vadovo žodžiais, gaudavo pinigus už patalpų nuomą.
Netikėjo, kad skirta darbui su klientais
Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas Fortūnatas Dirginčius sako irgi abejojęs dėl to, ar Vilniaus taupomajai kasai reikia kontoros Dubajuje.
„Jie sakė, kad tai skirta darbui su ten esančiais lietuviais. Bet mes tuo nelabai tikėjome“, – prisipažino F.Dirginčius.
Jei kredito unija atidarytų biurą Londone ar Dubline, dar būtų galima paaiškinti būtinybę, bet kam jo reikia egzotiškame Dubajuje?
„Čia, manau, savotiška spekuliacija buvo. Investicija buvo didelė, tačiau ji buvo iš tiesų nuostolinga. Apskritai, ši unija išsiskyrė savo netipine veikla“, – dėstė F.Dirginčius.
Taupomosios kasos indėlininkai turėjo būti supažindinti su investicija, tačiau F.Dirginčius abejoja, ar daugelis jų žinojo apie kontorą Dubajaus dangoraižyje.
Veikė pagal vieną schemą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Generaline prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl organizuotos grupės, kuri neteisėtai gaudavo paskolas iš keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, taip pat ir Vilniaus taupomosios kasos. Tyrimas pradėtas dėl galimo kredito unijų turto iššvaistymo ir kitų sunkių finansinių nusikaltimų. Pavyko išaiškinti, kad grupė iš Vilniaus taupomosios kasos apgaule gavo 10 paskolų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 19 mln. litų. Įtarimai pareikšti 15 asmenų: nusikaltimo organizatoriams, vykdytojams bei turto vertintojams.
Schema buvo panaši: grupė asmenų veiklos nevykdančių įmonių vardu įsigydavo mažos vertės nekilnojamąjį turtą, o po to su jais dirbantys turto vertintojai pateikdavo tikrovės neatitinkančias turto vertinimo ataskaitas, kuriose tas pats turtas buvo įvertinamas dešimtis kartų didesnėmis sumomis. Vėliau šis „vertingas“ turtas būdavo perparduodamas tretiesiems juridiniams asmenims, kontroliuojamiems organizuotos grupės narių, tačiau jau už žymiai didesnę nei reali kaina.
Šie nusikalstami sandoriai buvo finansuojami kredito unijų paskolomis, įkeičiant įsigyjamą turtą, tačiau nuslepiant, kad reali įkeičiamo turto vertė yra dešimteriopai mažesnė.
