Kol kas naujasis oro uostas turi du reguliarius skrydžius – į Berlyną ir Krokuvą, į šituos miestus skraidins „SprintAir“. Kadangi oro uostas ketina orientuotis ne į savo regiono gyventojus, o į atvykstančius svečius, ateityje planuojama žiemą skraidyti ir į Miuncheną, vasaros sezono metu – į Londoną, Dubliną, Oslą. Tai tos kryptys, kurios, oro uosto administracijos teigimu, turi potencialo pritraukti į Mozūriją turistus.
Kaip rašo wyborcza.pl, Varmijos–Mozūrų vaivadijos vicedirektorė Wioletta Sląska-Zysk tvirtina – ten, kur bus skraidoma iš šio oro uosto, ketinama vykdyti aktyvią savireklamos kampaniją, prie jos prisidės ir kelionių organizatoriai. O pats oro uostas mielai aptarnautų tiek turistinius, tiek ir verslo skrydžius. Esą regionas specializuojasi trijose srityse – baldų gamybos, vandens ir sveikos mitybos. Tačiau svarbiausias yra turizmas, nes vaivadijoje daugybė ežerų, kitų saugomų gamtinių teritorijų.
Vaivadijos vicedirektorė neslepia, kad vietos savivalda pasiruošusi remti oro uosto veiklą, tą daryti 10 metų leidžia ir įstatymai, nes tokiu būdu padedama oro uostui įsitvirtinti. Iš pradžių per metus oro uostui atiteks 15 mln. zlotų (3,34 mln. eurų), vėliau suma mažės, bet parama numatyta mažiausiai iki 2023 metų.
Varmijos–Mozūrų vaivadija yra vienintelė oro uosto steigėja, bet tikimasi, kad prisijungs ir savivaldybės, bet tik po pirmų penkerių gyvavimo metų.
Pirmaisiais metais oro uostas turėtų aptarnauti vos 30 tūkst. keleivių, tačiau, administracijos teigimu, pajėgumai leistų priimti ir 700–800 tūkst. keleivių per metus. Bet esą tam reikės laiko. Tam, kad oro uostas atsipirktų ir dirbtų pelningai, keleivių turėtų būti net iki 1,5 milijono.
Tad abejojama, ar tikrai bus norinčių skraidyti į šį oro uostą. Nors vokiečių turistai mielai vyksta į šį regioną, jų skaičius nėra toks didelis, kad oro uostas veiktų išties produktyviai. Kelionių organizatoriai pasiryžę bendradarbiauti su oro uostu. Regione yra 120 viešbučių su 7 tūkst. vietų, o kiekvienas atskridęs lėktuvu garantuotai gaus vietą viename iš jų.
Pirmaisiais metais oro uostas turėtų aptarnauti vos 30 tūkst. keleivių, tačiau, administracijos teigimu, pajėgumai leistų priimti ir 700–800 tūkst. keleivių per metus.
Kaip savo reportaže teigia TVN24 žurnalistai, gali būti, kad tai bus eilinis Lenkijos oro uostas, stovintis be darbo. Tokius kaimyninė šalis jau turi bent kelis – iškilmingai atidaryti savo šlovės valandos jie iki šiol nesulaukė.
Tarkim, Radomo oro uostas, neturintis nei skrydžių, nei keleivių, bet planuoja toliau plėsti infrastruktūrą ir tam atseikėti dar 100 mln. zlotų (22,2 mln. eurų). Net ir Liublino oro uostas, sulaukęs kur kas gausesnio susidomėjimo, per metus aptarnauja iki 400 tūkst. keleivių, o reikėtų 3–4 kartus daugiau.
Buvęs karinis oro uostas prie Olštyno keleiviniu tapo investavus 204 mln. zlotų (44,5 mln. eurų), darbai vyko nuo 2014 metų. Buvo sustiprintas ir iki 2,5 km pailgintas pakilimo takas, pastatytas naujas terminalas, sutvarkyta kita infrastruktūra.
Šis oro uostas galbūt kada nors pritrauktų keleivių ir iš Lietuvos. Nuo Vilniaus iki Olštyno tėra apie 400 km, iš pietinės Lietuvos – kur kas arčiau.
