Lietuvos žemdirbių protestas: ministrą K.Navicką išlydėjo šūksniai „gėda“, Gedimino pr. gaudė traktorių signalai

Protestuojančių ūkininkų gausą jaučia ne visos Vilniaus centre įsikūrusios maitinimo vietos. Kol vieni skaičiuos keliskart didesnes apyvartas, kiti – tik keliais klientais didesnį srautą. Kai kuriems verslininkams ūkininkų protestas jau spėjo sukelti ir nepatogumų – kurjeriams negalint atvažiuoti sutriko reikiamos produkcijos tiekimas.

Sostinės baro „Būsi trečias“, esančio Totorių g., vadovas Martynas Dacius dalijosi nesulaukiantis daug klientų: „Šiandien turime iš protesto ateinančių žmonių, bet jų nėra tiek daug. Pavyzdžiui, per pietus atėjo 12 protestuotojų. Tai nėra daug. Tai gal tik 10 proc. daugiau žmonių nei įprastą dieną – 100 ar 200 eurų daugiau prie apyvartos".

PLAČIAU SKAITYKITE: Ūkininkams protestuojant Vilniaus verslininkai dalijasi įspūdžiais: „Ant stalų – viskas“

Ūkininkų protestas vyks ir ketvirtadienį, tačiau panašu, kad Simonas Gentvilas ir Kęstutis Navickas liks aukščiausio rango jame pasisakiusiais politikais.

Premjerė Ingrida Šimonytė renginyje dalyvauti neplanuoja, jame neapsilankys ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Protestą organizuojanti Lietuvos žemės ūkio taryba savaitės pradžioje anonsavo, kad G.Nausėda ūkininkus sutiks ketvirtadienį, tačiau valstybės vadovas šias dvi dienas yra išvykęs į kitus Lietuvos regionus. Trečiadienį jis viešėjo Radviliškyje, o rytoj lankysis Raseinių rajone.

Tai neprasprūdo pro akis proteste dalyvavusiems ūkininkams.

„Manau, kad prezidentas parodo tam tikrą požiūrį, pasirinkdamas vizitą į Radviliškį ir Raseinius, kada prie pat, Vilniuje, susirinko keli tūkstančiai ūkininkų. Jis galėtų kreiptis į tautą ir [tada] važiuoti savo darbus daryti. Bet požiūris toks – va čia ir yra esmė“, – kalbėdamas su 15min nurodė Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ričardas Žebrauskas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Man jau nieko keisto, nes prezidentą aš jau seniai kur bemačiau – gal jis jau rinkimams ruošiasi. Nežinau, ką jis daro. Aš jo, kaip prezidento, žemės ūkyje išvis nematau. Jis man nėra prezidentu, taip pasakyčiau“, – 15min teigė mišrų ūkį turintis Paulius, į Vilnių atvykęs iš Kelmės rajono.

Šiam ūkininkui itin nepatiko gruodį  prezidento vetuotas Medžioklės įstatymo projektas dėl naktinių taikiklių medžioklėje naudojimo. Projektą Seimas jau buvo palaiminęs.

„Daugelis čia esame medžiotojai ir susiduriame su ta pačia problema – pagaliau Seimas suprato mus, kad reikia padėti valdyti afrikinį kiaulių marą. Jie problemą, kaip ir supranta, bet priveda prie to, kad nereikia naktinių taikiklių – ale mes žudysime, brakonieriausiame ir jie to nesuvaldys. Ne tame reikalas – teisingai sureguliuoti žvėrių gausą“, – sakė ūkininkas, pridūręs, kad laukinės gyvūnijos įtaką ūkininkai jaučia labai stipriai – auginamus augalus lesa gervės, ėda šernai.

„Kaip visada jokių argumentų, tas pats per tą patį, aš nekaltas, viskas čia gerai. Taip vertinu. [Ministras] grįžo iš Briuselio ir vėl – nieko konkretaus, jokio pažado nedavė, apart – po savaitės viskas spręsis, bus gerai. Kas čia, ministro kalba? Apgailėtina“ – nurodė 15min kalbintas mišraus ūkio savininkas Paulius.

Jis su kolegomis traktoriais atvyko iš Kelmės.

Ūkininkas teigė, kad jam itin aktualus pieno sektoriaus klausimas – jam trečiadienį skirta santykinai mažai dėmesio. Tiek aplinkos, tiek žemės ūkio ministrai daugiausia atsakinėjo į klausimus, susijusius su apsaugos zonomis ir juostomis, trąšomis, daugiametėmis pievomis. Pieno sektoriaus problemų sprendimas nurodytas kaip vienas iš šešių pagrindinių žemdirbių reikalavimų.

„Susiduriame su ta problema, kad daugiametes pievas reikės atstatyti. Kaip minėjo kažkas nuo scenos – ta daugiametė pieva mums jokios naudos neteikia. Ta žolė sustagarėjusi, tik balastas gyvuliui. Nežinau, kaip mes spręsime tą problemą“, – kalbėjo ūkininkas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

Jis teigė, kad žemė, kurią ūkininkas šiandien gali įsigyti, beveik visada būna daugiametės pievos plotai. „Negavus plūgo, neperarta – kam ji reikalinga? Prie tokių įstatymų ji lieka bevertė“, – sakė jis.

Paulius nurodė, kad patie renginio idėja jam paliko gerą įspūdį.

„Man patiko, kad pagaliau mes žemdirbiai susivienijome ir manau, kad ir ministras, nėra kvailas ir mato, kad ne aktoriai esame pasamdyti, o tikri ūkininkai. Mūsų būtų buvę dar daugiau, bet paprasčiausiai kas turi karvučių, gyvulininkystės ūkių, jiems sudėtinga yra išvažiuoti“, – nurodė pašnekovas.

Iš Šiaulių rajono atvykęs augalininkyste užsiimantis Irmantas taip pat nebuvo sužavėtas ministro atsakymais į klausimus.

„Kol kas tai neigiamai [vertiname]. Pagal žemdirbių reakcijas matėte, kas buvo. Yra tik pažadai, bet jokių konkrečių darbų... Ministrui visos problemos yra žinomos seniai, čia nieko nėra naujo. Jis ginasi, kad Europos reikalavimais ir viskas“, – nurodė jis.

Pašnekovas taip pat teigė pykstantis, kad ūkininkai yra pozicionuojami kaip gamtos teršėjai.

„Mes nesame tokie. Atvažiuokite pas mus į kaimą ir patys pamatykite. Mes nesame tokie žmonės. Labai skaudu girdėti, kai miestiečiai kalba, kad mes teršiame, labai skaudu“, – nurodė pašnekovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ūkininkų protestas dėl žemės ūkio politikos turi priežasčių, tačiau reikalavimai yra girdimi ir į juos ketinama atsižvelgti.

„Dabartinis protestas tikrai turi priežasčių, ūkininkai išreiškė labai konkrečius reikalavimus, matau, kad ketinama į tuos reikalavimus atsižvelgti ir taisyti situaciją jau (Seimo) pavasario sesijoje. Neabejoju, kad tai bus padaryta, ir galėsime visi grįžti prie darbų“, – trečiadienį viešėdamas Radviliškyje žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Anot jo, kai kurie akcizai „buvo padidinti tiesiog drastiškai“, nenumačius pereinamojo laikotarpio.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda su Diana Nausėdiene Radviliškyje

„Kalbu apie suskystintų naftos dujų akcizą, kuris drastiškai išaugo, turiu galvoje pakeistą tvarką žaliajam dyzelinui. Šie perlenkimai turėtų būti ištaisyti, ir tikiuosi, kad tai bus gera pradžia dialogui su ūkininkais“, – teigė G.Nausėda.

Anot jo, visi, tarp jų ir ūkininkai, turėtų būti suinteresuoti gyventi švarioje, saugioje aplinkoje, o žaliosios ekonomikos tikslai svarbūs visai Europos Sąjungai, kurios dalis Lietuva yra.

„Tačiau visus sprendimus reikia įgyvendinti tariantis, protingai, nustatant pereinamuosius laikotarpius, ir ypač pabrėžčiau pereinamųjų laikotarpių svarbą nustatant akcizų politiką“, – sakė prezidentas.

Jis tvirtino, kad jeigu būtų Vilniuje, mielai susitiktų su žemdirbiais aptarti žemės ūkio prioritetus ir ateitį.

„Mielai galėčiau ir susitikti su ūkininkais, niekada nevengiu šito daryti. Manyčiau, kad tokia diskusija būtų prasminga ir galbūt ne tiek gaisrų gesinimo prasme, kiek norėtųsi su ūkininkais atvirai pakalbėti apie žemės ūkio perspektyvą Lietuvoje, kokiu keliu eisime, kokius prioritetus nustatysime. Tada bus lengviau diskutuoti, ką valdžia padaro arba nepadaro“, – kalbėjo G.Nausėda.

Ūkininkų protesto akcijai trečiadienį einant į pabaigą vienas iš organizatorių, Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas nuo scenos pareiškė, kad svarstoma kreiptis į savivaldybę leidimo tęsti protestą ilgiau. 

I.Hofmanas vėliau 15min sakė, kad organizatoriai trečiadienio vakarą tariasi ir priims sprendimą, ar kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.

„Kodėl galvojame pratęsti? Nes žmonės atsakymų neišgirdo, gauti atsakymai netenkina“, – sakė jis. 

Ketvirtadienį ūkininkų protesto organizatorių delegacija vyks pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Tuo tarpu iš premjerės Ingridos Šimonytės organizatoriai teigia kvietimo susitikti negavę.

„Tikėjomės, kad premjerė ateis šiandien, bet neatėjo“, – sakė I.Hofmanas.

Protestuojantys ūkininkai didina Vilniaus centre esančių maitinimo vietų apyvartas. Pasak „Amber Food“ vadovo Gedimino Balnio, prieš Vyriausybės pastatą esančio restorano „Katpėdėlė“ apyvarta trečiadienį gali būti net triskart didesnė nei įprastai.

„Šiandienos apyvarta lyg šeštadienio“, – 15min teigė jis.

G.Balnis perpiet pats apsilankė „Katpėdėlėje“ ir tuo įsitino savo akimis: „Visi eina kompanijomis, kalbasi tarpusavyje, aptaria aktualijas. O ant stalų – viskas: maistas, kava, arbata, alus. Policija galbūt netikrins jų blaivumo.“

Anot pašnekovo, jeigu ūkininkai, kaip planuoja, liks Vilniuje iki savaitės pabaigos, tikėtina, šios vietos apyvarta bus ūgtelėjusi visomis dienomis.

Visgi tų dienų, kuomet vyksta didžiosios sostinės šventės, Kaziuko mugė ir žmonės miesto centre zuja nuo ryto iki vakaro, apyvartų neturėtų siekti.

„Vakar to nebuvo, bet šiandien jau pradedame jausti ir tai, kad galbūt arčiau įvykių Gedimino pr. esantys restoranai pilnėja, žmonių srautai nebetelpa, todėl visi lenda gilyn, užsuka ir į Vilniaus gatvę“, – ir „Manami“ restorane pagausėjusį klientų srautą taip aiškina G.Balnis.

Ūkininkai paraginti susėsti į savo traktorius ir 15.50 val. dešimčiai minučių įjungti garsinius signalus.

18 val. ketinama Vilniaus miestui dovanoti „diskoteką“ – traktoriai įjungs švyturėlius.

Baigdami trečiadienio mitingą ūkininkų atstovai paragino susitikti ir ketvirtadienį.

Ministrui K.Navickui priekaištauta ir dėl to, kad jis esą neatstovaująs žemės ūkiui ir ūkininkams.

Lietuvoje gyvenantis vokietis teigė, kad Vokietijoje žemės ūkio ministras neturi su žemės ūkiu susijusio išsilavinimo, bet esą Lietuvoje dar blogiau – čia ministras net nėra neutralus, o palaiko Baltijos aplinkos forumą.

Kęstutis Navickas

Ministrui jau susiruošus palikti sceną, protesto organizatoriai pareiškė, kad ir ūkininkai keičia dovanas.

„Vietoj duonos ir druskos dovanojame jums daugiamečių pievų“, – sakė vienas vedėjų, įteikdamas ministrui kuokštą šieno.

Išeinant K.Navickui organizatoriai paklausė minios, ar juos įtikino ministro atsakymai. Į tai jis sulaukė garsaus „Ne“, o ministrą mitingo dalyviai išlydėjo skanduote „Gėda“. 

Ministrui kalbant ant scenos viena iš mitingo vedėjų paragino mitingo dalyvius atsitraukti nuo šalia scenos stovinčio smulkintuvo.

Ji tik pasakė, kad čia dar šis tas bus.

Kol kas vaizdas šalia smulkintuvo atrodo taip.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Smulkintuvas ūkininkų mitinge

Į smulkintuvą pirmiausia nukeliavo laiškai, raštai, kuriuos ūkininkams atsiuntė Žemės ūkio ministerija ir kitos institucijos. Tai esą ir esąs atsakymas ministrui – pažirę susmulkinti popierių lapai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

Šią „staigmeną“ ūkininkai palydėjo juoku.

Ūkininkams piktinantis valdžios reikalavimu dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia šią savaitę iš Europos Komisijos (EK) išgirdęs pažadą padėti spręsti šių pievų atkūrimo problemą. 

„Dėl daugiamečių pievų ir ganyklų vakar gana intensyviai tarėmės su Europos Komisija ir gavome pažadą padėti spręsti (šį klausimą – BNS). Tikimės rezultato artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Navickas, praneša BNS. 

Jis antradienį Briuselyje susitiko su Bendrijos žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu (Janušu Vojčekovskiu). 

Žemdirbių mitingo antroji diena

+119

Ministro teigimu, daugiamečių pievų atkūrimo klausimas susijęs su išmokų administravimu, o už šią problemą atsakomybę turi prisiimti ir 2017–2018 metais dirbę žemės ūkio ministrai.

„Mes kalbame apie pievas, kurios kažkada buvo deklaruotos ir už jas taip pat buvo gauta žalinimo išmoka. Tai yra ne gamtinis, ne fizinis, gal nelabai ir teisinis, o labiau per išmokų administravimo prizmę (susijęs – BNS) instrumentas“, – teigė K. Navickas.

„Mes matome bėdą ir sutinkame su ūkininkais, kad 2017–2018 metais tų pievų referenciniai dydžiai išaugo. Vadinasi, priemonės buvo tiek populiarios, kad ūkininkai jas deklaravo. (...) Klausimas esminis – kur yra 2017–2018 metų ministrai, kurie arba kurių politinės partijos šiandien turi daug patarimų, nes atsukti laiką atgal yra gerokai sunkiau ir sudėtingiau negu tą buvo galima padaryti iš karto“, – kalbėjo ministras.  

Ūkininkai Lietuvoje piktinasi reikalavimu kai kuriose ariamose žemėse pasėti pievas ir jų nebenaudoti kitiems ūkiniams tikslams. Jų teigimu, šis klausimas yra itin aktualus ir kelia daug iššūkių, nes greitai prasidės sėja. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Europos Komisija (EK) kol kas nėra linkusi pritarti, kad Rusijos žemės ūkio ir maisto produktams būtų taikomos sankcijos. 

„Vakar buvo klausimas, susijęs su rusiškų maisto produktų ir pirminės žemės gamybos medžiagų importu į Europos Sąjungą. Mes su latviais ir estais šitą poziciją palaikome, bet kai kalba eina apie tranzitą, vėlgi yra parama trečiosioms šalims, ir Europos Sąjunga, Europos Komisija kol kas nėra labai linkusi pritarti tokioms sankcijoms“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Navickas, praneša BNS.

Jo teigimu, rusiškų grūdų tranzito klausimas yra aktualesnis Latvijai.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija ragina stiprinti kontrolę Lietuvos pasienyje su Latvija, kad rusiški grūdai nepatektų į Lietuvą.

VIDEO: Ūkininkų proteste pasirodęs ministras Kęstutis Navickas nušvilptas

Ūkininkų proteste pasirodęs ministras Kęstutis Navickas nušvilptas

Kalbant K.Navickui minioje girdisi įžeidžiančios replikos, kaip „Baily“, „Į muilą jį“, „Kalbėk vyriškai“ ar netgi „Ant laužo jį“.

Žemės ūkio ministras sulaukė klausimo ir ar jam ne per sunkus jo darbas.

„O ką siūlote? – į klausimą klausimu atsakė K.Navickas. – Baigsiu darbus ir išeisiu.“

Mitingo vedėjai spaudė ministrą pažadėti atšaukti įsakymą didinti daugiamečių pievų plotus. K.Navickas pabrėžė, kad tai ne jis siuntė tokius laiškus, o kitokio nurodymo nebus, jeigu nebus priimtas kitoks sprendimas.

Kęstutis Navickas

Dėl daugiamečių pievų, kurių ūkininkai negali deklaruoti ir už tai gauti išmokas, ministras pripažino, kad tai neteisinga, bet „toks europinis reglamentas“.

Vienas ūkininkas pareiškė, kad K.Navickas važinėja dabar po Lietuvą ir „kabina makaronus“, tad jis atnešė dovanų makaronų.

Dar vienas ūkininkas tiesiai paklausė, ar jam reikės pavasarį atsėti daugiametes pievas, į ką ministras atsakė: „Dirbame, kad nereikėtų.“

K.Navickui teko išklausyti priekaištų, esą jis pasakęs, kad „grūdų augintojai yra socialiai remtina šaka“. Po ganėtinai ilgo vaizdo įrašo apie tai, ministras atsakė, kad dabar gal ir nesakytų taip.

Šūksniai „gėda“ itin garsiai nuskambėjo, kai kamantinėjamas ministras, ar jis dirbąs Konservatorių partijai, pasakė, kad dirba Lietuvai, yra Vyriausybės narys, bet dirba ir minėtai partijai, nes ji jį delegavusi.

Kęstutis Navickas

K.Navickas sulaukė klausimo ir apie rusiškus grūdus, tačiau atsakė Lietuva tranzito uždrausti negalinti, nes Europos Komisija nesvarsto tokio draudimo, o atskiros valstybės tokių draudimų priimti negalinčios. 

Bet, anot ministro, per Lietuvą tas tranzitas mažėja, didėja jis per Latviją.

Ūkininkai tikino, kad apie milijonas tonų rusiškų grūdų per Latviją atvyko ir nusėdo Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse. Ministras tikino, kad tokių duomenų neturįs. Į ką jam atsakyta, kad „ministras nevaldo informacijos ir institucijų“. Ir skambėjo kaltinimai, esą ministras meluoja.

 Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas akcentavo, kad tas tranzitas yra parama Rusijai, todėl prašoma ministro „dėti visas pastangas, kad kruvini rusiški grūdai per Lietuvą nevažiuotų“.

K.Navickas atsakė, kad tai išgirdo ir imasi domėn, tačiau esą uždrausti nei jis, nei Lietuva to negalėsianti.

Ministrui žerti priekaištai ir dėl to, kad esą jis nereaguojąs, nors jam „atimama žemė“.

Minia V.Kudirkos aikštėje ilgokai laukė žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko.

Jis pasitiktas švilpimu ir nepasitenkinimo šūksniais.

Minia juokavo, kad ministras vėlavo, nes pažadus dalino. Tačiau atėjęs ministras kalbėjo, kad nebūna, jog visi pažadai būtų neįgyvendinti.

„Rytoj prasideda labai svarbus procesas dėl žemės ūkio ateities – koks jis bus po 2027 m. Tai bus dalykas, su kuriuo jūs gyvensite.

Kęstutis Navickas

Kai kuriuos dalykus paveldėjome. Ir tai skauduliai ir jums, ir mums. Daugiamečių pievų ir ganyklų klausimas yra nuo 2014 metų, pasikeitė daug ministrų, tai kodėl šios dienos gelbėtojai, pavardes žinote, nieko nedarė? Būtų paprasčiau, nei spręsti dabar problemą“, – kalbėjo K.Navickas.

Ministras vylėsi sulaukti palaikymo, tačiau minia draugiškai nusiteikusi nebuvo.

Po klausimo ministrui, kaip jis vertina savo darbą, minia pradėjo skanduoti „gėda“.

Ūkininkai į S.Gentvilo kalbą vietomis sureaguodavo švilpimu ar juoku, tačiau 15min kalbinti protesto dalyviai iš Joniškio išreiškė pagarbą, kad ministras „bent jau atėjo“.

Tiesa, jie nebuvo patenkinti ministro pasisakymais. 

„Daug kalbų, bet nieko konkretaus neišgirdome“, – sakė jie.

Tą patį pabrėžė ir ūkininkas iš Telšių, pasigedęs atsakymų į ministrui užduotus klausimus ir išsakęs priekaištą, kad S.Gentvilas rūpinasi vien Vilniumi. 

Pirmas ministras, atėjęs į mitingą, buvo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, už tai jis sulaukė mitingo vedėjų padėkos. Jis tikino, kad nei ministerijos, nei jai pavaldžių įstaigų durys niekada nebuvo uždarytos.

Kartu S.Gentvilas teigė, kad laukiama ir ūkininkų pasiūlymų, kaip daryti, kad gamta būtų švaresnė, upės švaresnės, miškai gražesni.

„Mes girdime, klausome, ginčijamės ir sprendimus rasime“, – kalbėjo ministras.

Simonas Gentvilas

Paklaustas, ar žiūrėdamas į mitingo dalyvius gali pasakyti, kad dirba gerai, S.Gentvilas pareiškė: „Mano darbo rezultatas yra ne tik ūkininko piniginė, bet kad ir gamta būtų švaresnė.“

Ministras kalbėjo, kad tikrai nepasakys nė vieno blogo žodžio apie ūkininkus, bet ir apie ornitologus ir kitus specialistus: „Lietuvos miestų gyventojai vis mažiau supranta apie žemės ūkį, vis mažiau supranta apie pramonę. Ir to dialogo reikia. <...>

Bus neprotingas tas ministras, kuris tyčiosis iš jūsų, bus neprotingas tas žemdirbys, kuris tyčiojasi iš mokslininkų, ornitologų.“

Jis nesutiko ir su teiginiu, kad yra kaltas, jog Lietuvos žmonės vis mažiau išmano žemės ūkį.

Ministrui buvo papriekaištauta, kad esą didžiausi jo gerbėjai dabar yra bebrai, kurių populiacija labai išaugusi. Tačiau S.Gentvilas pareiškė sutinkąs, jog bebrų yra per daug ir esą prašoma medžiotojų tą populiaciją mažinti.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

Klausimų aplinkos ministrui turėjo ir mitinge dalyvavę privačių miškų savininkai. Klausta, ar būsią daugiau kontaktų su jais, nes iki šiol jie jautėsi negirdimi.

„Durys jums visą laiką atviros. Bet prieš miškininkus jaučiuosi nejaukiai, nes teismas yra uždraudęs kirtimus „Natura 2000“ teritorijose ir mes greitai neradome sprendimų, todėl kirtimai didelėje dalyje miškų negalimi.

Lietuvos miškai serga ir tie sanitariniai kritimai, kurie vyko šią vasarą visuomenę sukiršino. Ta diskusija turi vykti ne tarp bendraminčių, o tarp skirtingų nuomonių turėtojų“, – kalbėjo ministras, žadėdamas, kad miško savininkai, miškovežiai darbo turės.

Bus neprotingas tas ministras, kuris tyčiosis iš jūsų, bus neprotingas tas žemdirbys, kuris tyčiojasi iš mokslininkų, ornitologų.

Ministras sulaukė priekaištų ir dėl meldinės nendrinukių populiacijos atnaujinimo, esą tai buvo itin brangus projektas, o šių paukščių taip ir nepadaugėjo. Bet S.Gentvilas ragino pasidžiaugti sėkmės istorijomis, tarkim, stumbrų istorija, kaip vėl turime jų Lietuvoje, nors ir pripažino, kad ne visi projektai buvo sėkmingi.

Simonas Gentvilas

Ministrui skriejo kritika, esą jis sakąs, kad dėl upių, kitų vandens telkinių taršos kalti tik ūkininkai savo veikla. S.Gentvilas tai neigė, tikindamas, kad nuolat pabrėžia, jog teršėjai yra ir ūkininkai, ir pramonės įmonės, ir eiliniai žmonės. Vis dėlto jis ragino ūkininkus pripažinti, kad jie gali kai ką daryti geriau ir teršti mažiau.

Iš minios vis pasigirsdavo švilpimas, skirtas ministrui S.Gentvilui.

Išeinančiam ministrui ūkininkai padovanojo šieno kuokštą, tokias dovanas žadėdami dalinti tol, kol nebus išspręsta dėl daugiamečių pievų. Dar S.Gentvilui teko išsinešti ir šienaujant pievas palei griovius nulaužtą kardaną su linkėjimu „laikyti kardaną“. 

Mitingo metu perskaitytas premjerės Ingridos Šimonytės laiškas, kuriame ji dėstė savo poziciją, tvirtindama, kad tikrai neturinti priekaištų dėl pačios akcijos organizavimo.

Tačiau ji teigė toliau teiksianti pirmenybę konstruktyviam darbui, todėl mitinge nedalyvaus.

Po laiško minios paklausta, ar juos tenkina toks premjerės atsakymas į kvietimą ateiti ir pasikalbėti. Garsiai nuskambėjo „NE“.

Protestuojantys ūkininkai švilpimais palydi žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko paminėjimą nuo scenos. Kartais nuskamba ir skanduotė „Navicką – lauk“.

Nors tarp dalyvių jau buvo pasigirdę kalbų, kad žemės ūkio ministras į protestą neatvyks, K.Navicko atstovas spaudai 15min patvirtino, kad ministras į ūkininkus kreipsis po Vyriausybės posėdžio – apie 14 valandą. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas į ūkininkų protestą atvyks apie 15 valandą, 15min portalui patvirtino ministerijos atstovė. Jis prieš tai pabendravo su protestuojančiais aplinkosaugininkais.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aplinkosaugininkus aplankė aplinkos ministras Simonas Gentvilas

Tuo tarpu premjerės atstovė Ieva Skarelytė BNS sakė, jog premjerė susitikti su ūkininkais neišeis, nes jau buvo su jais susitikusi anksčiau.

Keliems tūkstančiams ūkininkų ir jų rėmėjų trečiadienį mitinguojant prie Vyriausybės rūmų Vilniuje, iš renginio vietos išvežtas neblaivus asmuo, kitų incidentų nefiksuota, teigia sostinės policija.

Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas BNS teigė, kad neblaivus asmuo išvežtas į nakvynės namus „Sala“.

„Renginio metu buvo vienas neblaivus asmuo, kuris pristatytas į „Salą“, nakvynės namus“, – sakė T.Bražėnas.

BNS trečiadienį per pietus gavo vaizdo įrašą, kuriame matyti Gedimino prospekte ties V.Kudirkos aikšte į tarnybinį policijos automobilį sodinamas asmuo.

Policijos duomenimis, mitinge trečiadienį dalyvauja apie 3 tūkst. žmonių, kitų incidentų nefiksuota.

„Pareigūnai, kurie dirbo vietoje, informavo, kad bendrai mitinge yra suskaičiuojama apie tris tūkstančius dalyvių, jokių incidentų iš policijos pusės nebuvo pastebėta, viskas vyksta ramiai, organizatoriai kaip žadėjo valdyti situaciją, kol kas viskas valdoma“, – sakė T.Bražėnas.

Kelios dešimtys aplinkosaugininkų Vilniuje trečiadienį surengė kontrprotestą prieš netoli Vyriausybės vykstantį žemdirbių mitingą.

Jie ragina Vyriausybę derantis su ūkininkais nedaryti kompromisų gamtos sąskaita, į šį mitingą susirinko apie 20–30 žmonių.

Aktyvistai nešėsi stendus su informacija apie paukščių rūšių išnykimą, duomenimis apie klimato kaitą, aiškinimais, kodėl būtina išsaugoti nykstančias pievas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aplinkosaugininkų protestas

Lietuvos gamtos fondo Edmundas Greimas sako, kad ekologinė situacija per pastaruosius 20 metų žemės ūkyje blogėjo – jis intensyvėjo, tvarių sprendimų nebuvo daug, o valdžiai nusprendus imtis priemonių, žemdirbiai į tai neatsižvelgia. 

„Aš suprantu žemdirbiai, ūkininkai nepatenkinti, gal tos priemonės radikalios, gal per staigios, gal reikėjo mažesniais žingsneliais, bet mums, kaip visuomenės ir gamtos atstovams, nepatinka, nyksta biologinė įvairovė, ariama iki pat griovio ar upelio krašto ir visos trąšos byra“, – BNS sakė E.Greimas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aplinkosaugininkų protestas

„Trąšų iš Lietuvos plaukia vis daugiau į Baltijos jūrą, ji žydi, visos šalys susirūpinę, nieks nežino, kaip problemą spręsti. Aplinkos ministerija pasiūlė trijų metrų vandens apsaugos zonas, ūkininkai sako, nei metro negalim, visur norim arti“, – pridūrė jis. 

E.Greimo teigimu, ūkininkai, atsižvelgdami į tai, kad ekologinė situacija prastėja, turėtų imtis tam tikrų priemonių.  

Aplinkosaugininkų protestas

+29

„Jie nori nieko nedaryti žalinimo kryptimi šiai dienai, nors prieš pusantrų metų sakė, kad mes už žaliąjį kursą. (...) Plūstelėjo didžiulė Europos Sąjungos parama, kasmet milijardus eurų maždaug gauna, tai galbūt už tą paramą kaip nors galime judėti kartu“, – kalbėjo E.Greimas.

Mitinguotojai taip pat nešasi plakatus su užrašais „200 tūkst. statinių azoto kasmet teršia Baltijos jūrą“, „Ne pasipelnymui gamtos sąskaita“, „Tarša Lietuvai – pigūs grūdai Nigerijai?!?“, „Neleiskim išaušti tyliam pavasariui“, „Gėda pelėda, paukščiai nebegieda“.

Susirinkusieji kalba per garsiakalbius, tačiau jų beveik nesigirdi protestuojančių ir per mikrofonus V.Kudirkos aikštėje kalbančių žemdirbių fone.

Prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką trečiadienį protestuoja apie 3 tūkst. žemdirbių.

Buvęs premjerės patarėjas Ignas Jankauskas teigė, kad darbas Vyriausybėje jo nepakeitė: „Buvau ir esu su ūkininkais.“

Jis minėjo, kad dažnai girdi, jog šis verslas – žemės ūkis – gauna paramą. Bet esą galima apie daug ką kalbėti taip, nes, tarkim, mokyklos renovuojamos už ES paramą, kaip ir tiltai, keliai ir t.t.

„Jeigu žmogus yra Lietuvoje, jis jau yra gavęs ES paramą. Mes visi gauname paramą“, – kartojo jis.

Tad esą ūkininkai neturėtų jaustis blogai – norint tiekti pigesnį maistą, parama būtina.

Jis taip pat mėgino užvesti minią su skanduote „Navicką – lauk!“

Gedimino prospektu automobilių eismas nevyksta, tačiau dalyje sankryžų automobiliai jį gali kirsti. Šalia traktorių prospekte palikta vietos pravažiuoti tik policijos, greitosios pagalbos automobiliams.

Ūkininkų mitingo vedėjai paragino visus susirinkusius prisidėti prie trečiadienį prasidėjusios akcijos „Radarom“ ir skambinti 1485.

15min žurnalistas G.Kapsevičius praneša, kad įsilijus žmonių aikštėje sumažėjo – jei protesto pradžioje buvo sunku prasibrauti pro dalyvius, tai šiuo metu po aikštę galima vaikščioti.

Dalis žmonių pasislėpė po aplinkiniais stogeliais, dalis galėjo nueiti pietauti. 

Į sceną lipo ir miškininkų atstovai.

Jie teigė, kad jų problemos identiškoms toms, kurios kamuoja ūkininkus, tad ir susirinko jie kartu.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ūkininkų kolonos pasiekė sostinę

Iš esmės neveikiant draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės, ūkininkų atstovai ir ministerija tariasi, kaip griežtinti žemės įsigijimo tvarką. 

Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes. Anot jo, tai nacionalinio saugumo klausimas,

„Išklausėme, buvo ir racionalių, konstruktyvių pastabų ir siūlymų, buvo daug ir emocijų, bet toliau nuspręsta, kad atsižvelgsim į tas pastabas, kurios konstruktyvios, šiek tiek koreguosim projektus, tas užtruks, tikėtina, ir po to teiksime antram raundui“, – BNS trečiadienį sakė D.Dudutis, antradienį susitikęs su žemdirbių atstovais. 

„Jei nerasime kompromiso, galima bus likti prie dabartinio varianto, kuris yra racionalesnis, o jei matysime, kad kažkuris kitas kelias racionalesnis ir priimtinas visiems, vykdysime gilesnį poveikio vertinimą ir tolesnį derinimą su visomis institucijomis“, – pridūrė jis. 

Anot viceministro, tikėtina, kad procesas gali užtrukti iki pusmečio. 

Pasak D.Dudučio, susitikime siekta išsiaiškinti, ar žemdirbių atstovų nuomone, papildomi apribojimai turės daugiau naudos, ar žalos, nes atsiras ir papildoma administracinė našta.

„Viena vertus, pakeitimai reikalingi, jei norim viską užkardyt, kita vertus, kai atsiranda daug papildomų trikdžių, gali turėti neigiamos įtakos žemės ūkio rinkai“, – sakė viceministras.

Tuo metu susitikime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, jog tvarką būtina griežtinti, o  labiausiai įstatymo pakeitimams priešinasi stambaus agroverslo atstovai. 

„Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori. Vėl skambėjo mintis, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti paleidžiama laisvai prekybai. Suprask, žemės kaina kils ir ją bus galima supirkti, bet ar taip turėtų būti? Milijonieriai žemes supirks ir ūkininkai iš jų turėsis nuomotis žemę. O kas bus, jei Lietuvai nedraugiškų šalių atstovai supirks žemės? Mes būsime visiškai nuvaryti nuo savo žemės. Šis klausimas – nacionalinio saugumo klausimas, į tai žiūrėti pro pirštus negalima“, – pranešime sakė A.Svitojus.

Jis įžvelgia grėsmę, kad Lietuvoje maždaug 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės.

Ministerijos siūlomais Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siūloma drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Siūloma keisti valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles – nuomos teisė galėtų būti perleidžiama kitiems asmenims ne tik, kai sklypas išnuomotas aukcione arba perleidžiami jame esantys statiniai, įrenginiai, bet ir kai ūkis perleidžiamas giminaičiams.

2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, o 2020 metais šis skaičius išaugo dar šimtu.  

Gytis Kauzonas, Lietuvos paukštininkystės asociacija vadovas, pareiškė, kad visi čia susirinko dėl pagarbos stokos – esą su ūkininkais nesikalbama.

Jis kalbėjo apie suskystintų naftos dujų brangimą, nes esą visą laiką minėta, kad akcizas augs buitiniams vartotojams, o paskui paaiškėjo, kad tie „buitiniai vartotojai“ yra ir paukštininkai, grūdininkai, naudojantys tokias dujas, tarkim, grūdų džiovinimui.

„Dabar negalima naudoti tų suskystintų naftos dujų, kurios yra atlieka, nes labai brangu, o turim pirkti per terminalą atvežamas dujas, kas turi vamzdį. O juk žinome, kad tuos vamzdžius turi vienetai“, – kalbėjo G.Kauzonas.

Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas kalbėjo apie žymėto dyzelino naudojimo tvarką, teigdamas, kad jis pirmą kartą dabar išgirdęs, jog buvo diskutuojama Seimo komitete, su asociacijomis apie šį klausimą.

„Tai labai jautrus klausimas, kuris vokiečių ūkininkus išvarė į gatves, autobanus, Berlyną. Mes esame čia. Man sunku kalbėti, nes nesuprantu, kaip įmanoma tuščioje vietoje pridaryti tiek problemų.

Žemės ūkio ministras nuolat kartoja, kad turime konstruktyviai kalbėtis ir rasti sprendimus. Tai kodėl jūs nekalbėjote su aplinkos, finansų ministrais, premjere ir nepasakėte, kad šis įstatymas neturi jokios logikos.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

Bitynai, maži ūkiai, kurie neturi žemės ūkio technikos, negalės piltis žymėto dyzelino, nors ir turi jo kvotą“, – kalbėjo G.Špakauskas.

Jis pasidžiaugė, kad ta sprendžiama, bet esą dar tikrai neišspręsta. Pabrėžė ir tai, kad kiekvienas toks pakeitimas, kuris netinkamas ūkininkams, brangins pačią produkciją.

Grūdininkų atstovai piktinosi, kad jų įspėjimų apie tai, jog gali per Lietuvą važiuoti rusiškos kilmės grūdai, kaip sakė – galbūt pavogti iš Ukrainos“.

Anot ūkininkų, jau pripažįstama, kad per Lietuvą iškeliavo apie 100 tūkst. tonų tokių grūdų, bet ūkininkai sako žinąs, kad kiekiai kur kas didesni.

„Veža Putino banditai, o Lietuva kaip nuolanki tarnaitė padeda krautis kišenes tai karo mašinai, kad galėtų žudyti ukrainiečius. Bandė ES atidaryti žalią koridorių ukrainietiškiems grūdams, bet tai nepadaryta. O atidaryta rusiškiems grūdams.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

Reikalaujame, kad tas vežimas per Klaipėdos uostą būtų uždraustas nedelsiant“, – kalbėjo grūdininkų atstovas, jo žodžius palydėjo palaikymo šūksniai.

Aikštėje prie Vyriausybės tęsiantis žemdirbių mitingui, netoliese, Vilniaus g. pradžioje, prasidėjo ir aplinkosaugininkų akcija.

Per megafoną gamtosaugininkai pasisakė apie taršą, būtiną pievų išsaugojimą, turi įvairių plakatų, kaip "Tarša Lietuva, pigūs grūdai – Nigerijai“.

G.Kapsevičiaus nuotr./Aplinkosaugininkų protestas

Planuoja čia likti ir toliau. 

G.Kapsevičiaus nuotr./Aplinkosaugininkų protestas

Šią akciją stebi ir praeiviai, ir ūkininkų atstovai, kurie įsitraukė į diskusijas su aplinkosaugininkai – diskutuojama aktyviai, bet draugiškai. 

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis susirinkusius paragino palaikyti ir ūkininkus kitose šalyse, nes esą protestuoja visos Europos ūkininkai.

„Kaip ir mes laikomės, taip ir juos palaikykim – URA“, – šūktelėjo jis, bet didelio atgarsio rusiškas palaikymo žodis minioje nesulaukė.

Anot J.Vilionio, jie kalbėjosi jau su visais – prezidentu, premjere, važiavo į Briuselį, bet esą ministras juos kvailina. Tad esą turi būti kalbama ne abstrakčiai, o pasakoma konkrečiai, kada kas bus padaryta.

„Šimonytė turi pati čia ateiti ir mums visiems pasakyti, kada bus padaryta. Ne kovo, ne balandžio mėnesį. Nes ji išeis į rinkimus, paliks plentų ministrą ir sakys, jūs išsispręskit“, – kalbėjo J.Viliūnas.

Jo teigimu, pienininkai per praėjusius metus prarado 176 mln. eurų, o esą iš ES išmokėta vos keliasdešimt milijonų, nors esą „Briuselis davė kelis šimtus procentų, bet neišmokėta“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

„Jeigu mes taip toliau gyvensim, tai paprastas dalykas – pernai neliko tūkstančių karvių, trijų tūkstančių ūkininkų.

Šitas ministras turi pasitraukti. (...) Mes važiavome į Briuselį, jis važiavo iš paskos, o turėjo važiuoti su mumis. Nes jis nieko nesupranta“, – piktinosi J.Viliūnas, tikindamas, kad negalima pasitraukti nepasiekus savo.

Mitingą prižiūrintys policijos pareigūnai BNS nurodė, kad prie Vyriausybės protestuoja apie 1,5 tūkst. žmonių.

15min žurnalistas praneša, kad aikštė jau užsipildžiusi, žmonės slepiasi nuo lietaus ir po netoliese esančiais parduotuvių ar viešbučių stogeliais.

12 val. numatytas gamtosauginingų mitingas. Ūkininkai pareiškė, kad tai yra jų palaikymas, o pačius organizatorius jie išvadino „pseudo paukštelių mylėtojais“.

Mažeikių rajono ūkininkas, grūdų augintojų atstovas Audrius Vanagas pirmiausia pasidžiaugė, kad į Vilnių atvyko net Skuodo ūkininkai, kas yra toliausia. Tai esą rodo, kad „yra bloga padėtis“.

Jis teigė nagrinėjęs klausimą dėl vandens telkinių apsaugos juostų, kurias nori įvesti aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Lyginau tris pasiūlymus – nė vienas S.Gentvilo pasiūlymas nėra geras. (...) Pagal upės vagos plotį mums tos juostos gali išsiplėsti iki 30 metrų. Įsivaizduojate? To ankstesniuose pasiūlymuose nebuvo.

Kitas dalykas – yra dvigubas standartas. Miestuose mažinamos juostos, o mums didinamos. 

Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

Turime dėl to kovoti“, – piktinosi ūkininkas, teigdamas, kad jeigu negalės dirbti tinkamai savo turto, tai turėtų būti tinkamai atlyginta.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė savo paskyroje „Facebook“ paskelbė, kad palaiko ūkininkus, nes jų lūkesčiai pagrįsti ir logiški.

Anot jos, trečiadienio rytą į Vilnių iš Lazdijų rajono išvyko 68 ūkininkai.

Nuotr. iš Ausmos Miškinienės „Facebook“ paskyros/Ūkininkų autobusas išvyksta iš Lazdijų

„Palaikome ne tik morališkai. Malonu, kad galėjome prisidėti padengdami didelę dalį vykimo ir grįžimo išlaidų. Mūsų ūkininkai išvyko kartu, nes kuo daugiau diskusijų įvairiuose formatuose tuo geriau. Gera žinoti, kad visi netilpo viename dideliame autobuse, tad prie to didelio dar prisijungė ir mažesnis“, – rašo merė, pridūrusi, kad vykstančius lydi ir savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus atstovai.

Kalbėdami apie pievas renginio dalyviai akcentavo, kad daugybė ūkininkų prieš naujus metus gavo laiškus, kad privalo atkurti pievas, nors esą niekas nežiūrėjo jų nuosavybės dokumentų.

O juose esą nurodyta, kad žemė yra ariama.

Ūkininkai kalba, kad esą Lietuvos politikai tvirtina, jog „dėl visko kalta Europos Sąjunga“, tačiau susitikę su Europos Komisijos atstovais jie išgirdo: „Pirmoje eilėje sprendžia nacionaliniu lygmeniu valstybė-narė.“

Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

„Vadinasi, viskas yra mūsų rankose ir visos klaidos, kurios padarytos, turi būti ištaisytos. Šiuo metu po ilgų diskusijų su ŽŪM buvo pripažinta, kad jeigu būtų leista deklaruoti kitaip turimas pievas, tuomet jos nebūtų virtusios daugiametėmis pievomis“, – kalbėjo renginio dalyviai.

Aikštėje pastebėtas ir žemės ūkio viceministras, tiesa, neįvardinta, kuris, jį dalyviai nušvilpė, nors ant scenos jis ir nelipo.

Prasidėjęs lietus dalyvių iš aikštės neišbaidė – aikštė pilnesnė, jau darosi sudėtinga praeiti.

Ūkininkai atidžiai klausosi kalbų nuo scenos, nors reaguoja santūriai, mitingo vedėjams paminėjus žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, pasigirsta garsus švilpimas, o parodžius įrašą, kur matyti ministras nugriaudėjo ir juokas.

Aikštėje girdisi ir aplinkosaugininkų „repeticijos“ – po 20 minučių jie, atsinešę tris būgnus, pradės savo akciją.

Iš Šakių rajono protestuoti atvykęs ūkininkas Edmundas piktinosi kritika, kad žemdirbiai mitinguoja su naujais traktoriais.

„Žurnalistai nuteikė taip, kad mes patys bagočiausi Lietuvoje, aišku, mes tokie ir esame, nes mes labai darbštūs. Tai nėra taip, kaip atrodo visiems vilniečiams“, – BNS sakė Edmundas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

„Norint, kad mes būtume tvarūs ir darytume viską – tręšimai, purškimai, kad jų būtų kuo mažiau – mes turime turėti tokius traktorius, nes technologiškai neina su kažkokiais, kuriuos jūs įsivaizduojate, bielarusais (Baltarusijoje gaminami traktoriai „Belarus“ – BNS)“, – tvirtino ūkininkas.

„Mes priversti tą daryti, nes mylime žemę, mes ją saugome, ne taip, kaip atrodo iš šalies – purškiame ir tręšiame. Visa tai irgi yra dideli pinigai, jūs, ko gero, net neįsivaizduojate, kiek tas dalykas kainuoja“, – teigė jis.

Mitingo vedėjai atsiprašė miestiečių dėl sukeltų nepatogumų, vis dėlto nežadėjo, kad tokios akcijos nekartos.

Taip pat į sceną buvo kviečiamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Esą jis buvo kviestas, žadant „neskalbti“.

Tačiau meras į mitingo sceną neužlipo, jo greičiausia aikštėje nė nebuvo.

Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, kalbėjo, kad ūkininkų atstovai, organizacijų vadovai ėjo ir derėjosi su valdžia, bet esą nebuvo išgirsti. Tačiau toks gausus visų ūkininkų atvykimas keičia valdžios kalbėjimą.

„Jeigu reikės, kitą kartą atvažiuosim mėnesiui. Bet tikėkimės, kad to nereikės“, – sakė jis, ragindamas ne tik orientuotis į jau nurodytas šešias problemas, bet išsakyti ir kitus dalykus, kurie rūpi.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas akcentavo, kad būtent susirinkę ūkininkai yra tie, kurie kuria pridėtinę vertę, o ne esą pseudogamtosaugininkai, „apsimetėliai ornitologai“ ir t.t.

„Ką gali žinoti, kad Vilniuje teks likti ir ilgiau, gal teks sugrįžti. Laikykitės, mes esame jėga, kai esame kartu“, – apie būtinybę siekti savo tikslų ir priemones tam kalbėjo I.Hofmanas.

Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

Jis teigė, kad protestai vyko dvejus metus, tad laukiama valdžios sprendimų.

Ūkininkų protesto akcija prasidėjo oficialiomis organizatorių kalbomis, bet dalyviai vis dar renkasi, aikštė pildosi. 

Aikštėje pastatytas ekranas, kad toliau atsistoję dalyviai matytų, kas vyks ant scenos. Beje, dalyviai kalba, kad juos nustebino Vyriausybės reikalavimas pritarti daliai jų reikalavimų. 

Protesto akciją pradėję organizatoriai viešai pareiškė atsiribojantys nuo marginalų ir Žemės ūkio rūmų. 

12 valandą šalimais prasidės ir aplinkosaugininkų akcija – jie atsineš 3 būgnus ir bandys atkreipti aplinkinių dėmesį. 

Vinco Kudirkos aikštėje, priešais Vyriausybę, prasidėjo didysis ūkininkų mitingas. 

Jo pradžioje susirinkusiems ūkininkams buvo priminta, kad trečiadienį laukia dvi akcijos.

Pirmiausia, suderinus su policija ir gavus leidimą 16 val. ūkininkai, atvykę su traktoriais, galės visi trimituoti, taip esą duodant žinią visiems, kad jie čia yra.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vilniuje prasidėjo žemdirbių mitingas

O 18 val. visi ūkininkai kviečiami į savo traktorius ir įjungti švyturėlius. Tai esą bus „diskoteka miestiečiams“.

Vyriausybės tikina, kad vykdomi ir numatyti darbai bei terminai žemės ūkio problemų sprendimams rasti.

Vyriausybė jau anksčiau yra numačiusi ir toliau sieks:

• Tariantis su Europos Komisija, toliau spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams. Sausio 23 d. įvykusiame Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir ES žemės ūkio komisaro Januszo Wojciechowskio susitikime sutarta, kad EK skubos tvarka paržiūrės deleguotąjį reglamentą GAAB1 dėl daugiamečių pievų ir pateiks galimus sprendimus iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios.

• Pateikti Seimui derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, Vyriausybės siūlomą įtraukti į pavasario sesijos darbotvarkę, taip reaguojant į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų ir akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras. Akcizų įstatymo projektas paskelbtas derinti sausio 22 d. Įstatymo pakeitime siūloma grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje naudojamose transporto priemonėse, jame taip pat siūloma sumažinti naftos dujų akcizą;

• Iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus su gamtos apsauga susijusių reikalavimų įgyvendinime, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo;

• Aplinkos ministerijai įvertinus socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, patvirtinti aktualius pakeitimus iki vasario 1 d.;

• Įvertinus kaimyninėse Baltijos valstybėse vykstančio rusiškų grūdų (ES nesankcionuojama prekė) tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms.

15min žurnalistas Gytis Kapsevičius iš aikštės prie Vyriausybės, kur prasideda ūkininkų protestas, praneša, jog dalyvių sparčiai daugėja. Nors pradėjo lynoti, dalyviai renkasi nešini vėliavomis ir įvairiais plakatais. 

11 valandą protestas dar neprasidėjo – aikštėje nemažai žmonių, bet ji dar nėra pilna. Aikštėje vyro draugiškos nuotaikos, kai kurie ūkininkai susipažįsta tiesiog renginyje.

G.Kapsevičiaus nuotr./Ūkininkų protestas

Kalbinti Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos nariai sakė, kad nuotaikos darbingos, geros.

„Jei kalbantys valdžios atstovai nesugadins“, – priduria protesto dalyviai.

G.Kapsevičiaus nuotr./Ūkininkų protestas

Į protestą kalbinti ūkininkai atvažiavo autobusu, dalis šiandien vyks namo. Kitas akcijoje dalyvaujantis ūkininkas teigė, kad protestas taikus ir „srutų jokių nepils – kol kas“.

Tuo tarpu Šilutės ūkininkai laukia žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasisakymų, tačiau priduria, kad nei ministrų, nei premjerės Ingridos Šimonytės pažadais netiki – laukia realių veiksmų.

Autobusais į protestą atvykę ūkininkai svarstė, kad greičiausiai į Vilnių reikės važiuoti dar kartą.

G.Kapsevičiaus nuotr./Ūkininkų protestas

G.Kapsevičiaus nuotr./Ūkininkų protestas

Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją dėl valdančiųjų vykdomos žemės ūkio politikos, trečiadienį ūkininkai ir jų rėmėjai renkasi prie Vyriausybės.

Dar antradienį į Vilniaus centrą jie suvežė apie tūkstantį traktorių bei miškavežių.

Protesto organizatoriai prieš Vyriausybę pastatė sceną, ant jos kabo du plakatai su užrašais „MES SAKOME GANA“ ir „Žemės ūkio rūmai nėra šios akcijos organizatorius“, taip pabrėžiant, jog akciją rengia Lietuvos žemės ūkio taryba.

Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas BNS sakė, kad į vėliau trečiadienio rytą turintį prasidėti mitingą atvyks mažiausiai trys tūkstančiai žmonių.

„Ruoštis sekasi gerai, viskas pagal planą. Vieninteliai, kas gali būti ne pagal planą, tai politikai, žiūrėsim, kiek išdrįs jų ateiti“, – teigė D.Arlauskas.

Anot jo, trečiadienį pasisakyti pakviesta premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

D.Arlauskas pridūrė, kad S. Gentvilas organizatoriams atsakė atvyksiantis į renginį, o V.Pranckietis pranešė esantis ligoninėje. Kiti politikai atsakymų nepateikė, bet K.Navickas yra viešai pranešęs, jog aplankys protestuotojus po Vyriausybės posėdžio trečiadienį popiet.

Tiesa, pats V.Pranckietis portalui 15min paneigė, kad atsidūrė ligoninėje.

Protesto organizatoriai su savivaldybe suderino 3,5 tūkst. žmonių mitingą, jis turėtų trukti dvi dienas. Su sostinės valdžia ūkininkai suderino ir traktorių pastatymą centrinėse miesto gatvėse.

Žemdirbių mitingo antroji diena

+125

„Norim būti išgirsti“

Protesto organizatoriai antradienį surikiavo traktorius dviem eilėmis visame Gedimino prospekte nuo Seimo iki Katedros, ant jų – plakatai su šūkiais, tokiais kaip „Lietuva, tavo kaimas miršta“ ir „Neleisim sunaikinti Lietuvos kaimo“.

Žiniasklaidos dėmesio centre jau atsidūrė ant vieno traktoriaus padėtas didelis karstas. Ant kelių kitų traktorių buvo pakabintos nuotraukos su asilo kūnu ir žemės ūkio ministro galva.

Kupiškio ūkininkas Eimantas Šerelis trečiadienio rytą kartu su keliais kitais ūkininkais ruošė vaišes ateinantiesiems į protestą – jis su kitais kraštiečiais atsivežė keturias dėžes obuolių, taip pat lašinių, arbatos.

„Vaišinsim ir patys, ir miestiečius. Tas pabuvimas ilgas, tai natūraliai pavalgyti ir pasistiprinti atsivežėm. Taip pat grūdų“, – BNS sakė E.Šerelis.

„Norim atkreipti dėmesį. Norim būti išgirsti“, – pridūrė jis.

Kelmės ūkininkas Antanas Jurgilas teigė, jog atvažiavo į Vilnių dėl to, kad valstybė privatizavo jo nutiestą kelią per vidurį  sodybos. Anot vyro, tai – nesąžininga.

„Kaip Rusija kažkada mus okupavo, tai dabar taip okupavo mano kiemą. Nėra teisybės. (...) Ministerija nekreipia jokio dėmesio“, – sakė A. Jurgilas. 

Jis laiko plakatą su užrašu „PRAŠOME PANAIKINTI Kelmės savivaldybės administracijos ir žemėtvarkos skyriaus korupcinę gyvenamosios sodybos KIEMO OKUPACIJĄ“.

Mitingą prižiūrės policijos pareigūnai.

Vilniaus centre ūkininkų sustatyti traktoriai apkabinėti ir daugybe plakatų, kuriuose kritikuojami valdžios sprendimai, ūkininkai skundžiasi dėl nepakeliamų sąlygų.

Kai kurie plakatai nėra malonūs kritikuojamiesiems. Štai visi valdžios sprendimai vadinami tik mėšlo krūva.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Žemdirbių mitingo antroji diena

Prie vieno traktoriaus pritvirtintos kartuvės, kuriuose pakarta iškamša, o užrašas skelbia: „Gana mus smaugti“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Žemdirbių mitingo antroji diena

Vienas įžeidžiantis plakatas skirtas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Plakate teigiama, kad ministras įsivaizduoja esąs eržilu, o iš tiesų yra asilas. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Žemdirbių mitingo antroji diena

Ūkininkų protesto mitingas prie Vyriausybės prasidės 11 valandą.

Žemdirbių mitingo antroji diena

+125

Reikšdami susirūpinimą aplinkos būklės prastėjimu ir reaguodami į dalies ūkininkų išsakomus nerimą keliančius reikalavimus, trečiadienį Vilniuje aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai taip pat renkasi į akciją. Ji pavadinta – „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“.

Akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones ir atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Salotės ežeras

„Baltijos jūrą kasmet pasiekia 50 tūkst. tonų azoto. Tai medžiaga, kuri skatina eutrofikaciją, daugumai žinomą kaip tiesiog vandens žydėjimas. Didžioji dalis jos patenka iš žemės ūkio laukų juos tręšiant. Dėl to mūsų ežerai ir tvenkiniai virsta dumblinomis balomis, atgrasiomis ne tik žmogui, bet ir be gyvybės.           

Laukų tręšimas yra neišvengiama priemonė, tačiau svarbu užtikrinti, kad kuo mažiau trąšų pateiktų į paviršinius vandenis. Tokios priemonės kaip platesnių vandens apsaugos zonų nustatymas ir skaidresnė trąšų naudojimo tvarka yra būtinos norint mažinti vandenų taršą. Tie, kurie priešinasi tam, siekia didesnės naudos sau perkeldami atsakomybę ir pasekmes ant visuomenės pečių. Ir dėl to brangiai sumokame mes visi, valydami upes ir ežerus, atkurdami gamtines ekosistemas“, – teigia Edmundas Greimas, Lietuvos gamtos fondo direktorius.

Aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus akcentuoja, kad turime laikytis taisyklių, kurios leidžia subalansuoti šiandienos poreikius su gamtos išsaugojimo perspektyvomis ateities kartoms.

„Kitoks požiūris būtų trumparegiškas. Jau dabar laukai yra suarti iki pat upių ir kanalų. Tokiais tempais eidami mes liksime be gyvybės aplinkui. Nuosavybė nėra absoliuti ta prasme, kad mes negalime elgtis su ja kaip užsimanę neatsižvelgdami į bendrus interesus“, – komentuoja L.Stoškus.

„Mūsų duomenimis, per pastaruosius 23 metus įprastų kaimo paukščių gausa sumažėjo daugiau nei dvigubai – 54 procentais. Paskutinius devynerius metus nykimo tempas paspartėjo dvigubai. Tai didelį rūpestį keliantis indikatorius“, – vardija Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.

Anot pelkių atkūrimo srityje dirbančio Nerijaus Zableckio, dirvožemio erozija, jo struktūros prastėjimas yra reiškiniai, kuriuos pripažįsta ir dėl kurių klausimus kelia patys ūkininkai.

„Visiškai nualintiems dirvožemiams atsistatyti reikia nuo 50 iki 100 metų. Mes net sunkiai galime įsivaizduoti, koks tai ilgas procesas. Daugiamečių pievų išlaikymas yra ne tik būtinas gerinant dirvožemio struktūrą, stabdant jo eroziją, bet ir suteikiant buveinę tik pievoms būdingoms įvairioms gyvybės formoms, tarp jų ir vabzdžiams-apdulkintojams, nuo kurių didele dalimi tiesiogiai priklausomi ir patys ūkininkai bei jų auginamas derlius. Valstybės pareiga yra padėti tiems, kam sunku, bet tam yra įvairių reguliacinių mechanizmų, neturėtų būti visos kylančios žemės ūkio problemos bandomos išspręsti dar išlikusios gamtos sąskaita“, – komentuoja N.Zableckis.

Aplinkosaugininkai rinksis sostinės Vilniaus gatvėje trečiadienį 12 valandą, tuo pat metu priešais Vyriausybės rūmus vykstant ūkininkų protestams.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį Briuselyje susitiko su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu  aptarti daugiamečių pievų ir ganyklų problemos sprendimo būdus. Pasak jo, atsakymų laukiama artimiausiu metu.

„Priminiau, kad labai laukiame atsakymo dėl sėjomainos apibrėžimo privalomumo taikymo kartu su daugiamečių pievų apibrėžimu. Sulaukiau pažado, kad atsakymas bus pateiktas artimiausiu metu“, – feisbuke rašė ministras

„Taip pat aptarėme ministerijos parengtus naujus siūlymus, kuriems jau yra būtinas deleguotojo reglamento keitimas.

Gera žinia, kad komisaras pritarė šiam keliui, o Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovas sutiko padėti parengti ir suderinti atitinkamus reglamento pakeitimus. Viliuosi, kad tai reikšmingai spręstų pievų atkūrimo problemą“, – teigė jis. 

Anot ministro, pievų klausimą siekiama išspręsti iki pasėlių deklaravimo pradžios.

Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją ir antradienį  į Vilniaus centrą suvažiavus daugiau nei tūkstančiui traktorių bei miškavežių, trečiadienį ūkininkai ir jų rėmėjai susirinks prie Vyriausybės rūmų.

Tikimasi, kad proteste dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių. Akciją jie ketina tęsti ir ketvirtadienį.   

Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai ir kiti ūkininkai kalbės apie, anot jų, nesprendžiamas žemės ūkio problemas, bus kviečiami pasisakyti ir valdžios atstovai. Su protestuotojais žadėjo susitikti žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, tikimasi, kad ateis ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ūkininkų kolonos pasiekė sostinę

Ketvirtadienį laukiama ir prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo.

„Pradžia 11 valandą, pagal scenarijų pagrinde rytoj bus (ūkininkų, jų atstovų, valdžios atstovų – BNS) pasisakymai“, – antradienį vakare BNS sakė tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Žemdirbiai siekia atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, ragina atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kelia daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas. 

Ūkininkų protesto išvakarėse Gedimino prospekte išrikiuota žemės ūkio technika

+40

Antradienį Vilniaus centrą užpildė ūkininkų bei miškininkų technika – modernūs traktoriai ir miškavežiai. Jie išsirikiavo dviem eilėmis visame Gedimino prospekte nuo Seimo iki Katedros. Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai skaičiavo, kad čia bei prospekto prieigose buvo apie 1300 sunkiosios technikos vienetų. 

Tuo metu policijos atstovas sakė, kad visos suvažiavusios technikos Vilniaus centre sutalpinti nepavyko – čia buvo daugiau nei 900 traktorių ir miškavežių, o apie 100 jų stovi aikštelėje Avižieniuose. 

Gedimino prospektu automobilių eismas nevyksta, tačiau dalyje sankryžų automobiliai jį gali kirsti. Šalia traktorių prospekte palikta vietos pravažiuoti tik policijos, greitosios pagalbos automobiliams.

Lietuvos žemės ūkio tarybos teigimu, ūkininkams trūko kantrybė, nes pastaraisiais metais problemos žemės ūkyje buvo nesprendžiamos, o gilinamos, todėl akcija siekiama atkreipti valdžios ir visų Lietuvos žmonių dėmesį į sudėtingą situaciją, visuomenės supriešinimą, didelę atskirtį tarp miesto ir kaimo.