Įkalbinti tave pokalbiui nebuvo paprasta: sakei, nori poilsio, ramybės. Bandai atgauti jėgas prieš liepos 9-ąją vyksiantį koncertą Klaipėdoje ar dar kamuoja „nuovargis“ po eilinės nemalonumų dozės?
Nuo albumo pasirodymo lapkritį dirbau nesustodamas, o ir prieš tai metai buvo gana intensyvūs – po vieną du koncertus kiekvieną savaitgalį. Daugybės žmonių akys, dėmesys, energija – visa tai atima nemažai jėgų. Iki rugpjūčio 19 dienos turiu devyniolika koncertų, o po jų darysime bent metų pertrauką. Be koncerto per Kalėdas Šiauliuose, daugiau pasirodymų nerengsime – koncertuosime Didžiojoje Britanijoje, Amerikoje, po Naujųjų metų dirbsiu įrašų studijose Londone, Maskvoje. Manau, kitų metų pavasarį grįšime su nauju albumu – tada ir vėl bus dėl ko koncertuoti, juolab kad kitąmet grupei SEL sukanka dvidešimt metų.
Šiuo metu ir aš, ir muzikantai, techniniai darbuotojai gyvename šiokioje tokioje įtampoje. Perkėlus koncertą iš Palangos į Klaipėdą, teko smarkiai keisti jo koncepciją. Be to, Palanga – lietuvių vasaros susibūrimo vieta, o Klaipėdoje tokiu metu gali būti sunkoka surinkti dvylika tūkstančių žmonių. Bet kokiu atveju koncertas bus įspūdingas – tiek, kiek vieną vakarą mums kainuos technikos nuoma, darbuotojai, Lietuvoje dvidešimt grupių turbūt uždirba per metus.
Tavo pasirodymas „Bike Show Millenium“ šventėje Kaune, panašu, taip pat daug kam paliko įspūdį...
Jei turėčiau galimybę grįžti ir viską ištaisyti, tą ir padaryčiau. Tačiau po to, kas nutiko, man plačiau atsivėrė akys – patyriau ne vien neigiamų, bet ir nemažai teigiamų išgyvenimų. Tai man buvo gera pamoka. Tiems, kurie klausosi mano muzikos, kuriems ji patinka, linkiu niekada nedaryti tokių klaidų. Darbas ir alkoholis – visiškai nesuderinami dalykai. Įkalkite į sieną vinį ir paskui ištraukite – žymė liks. Taip pat ir man tos dienos įvykiai – tarsi randas, kuris liks visam gyvenimui.
Kita vertus, pamačiau, kokioje visuomenėje, tarp kokių žmonių gyvenu. Žmonės žiaurūs, pikti, pagiežingi...
Bet juk mikrofonais ir keiksmažodžiais svaideisi tu...
Į nieką nemečiau mikrofono stovo, kol į mane kažkas kažko nemetė. Nepakęsiu, jei tai dar pasikartos. Anksčiau buvo madinga svaidytis daiktais, bet dabar savo apsaugos darbuotojams griežtai pasakiau, kad jei pagaus ką nors į mane metantį žiūrovą, galės su juo daryti, ką nori – jokio gailesčio (juokiasi).
Po šios istorijos pamačiau, kiek turiu priešų ir kiek turiu draugų. Su manimi bendravę žmonės atsidūrė skirtingose barikadų pusėse, ir man dėl to tik lengviau. Praėjusias metais per sūnaus Deivido gimtadienį prie mano namo buvo tiek automobilių, kad kiti negalėjo pravažiuoti, tačiau šiemet to nebus – žinau, kas yra draugai, o su šiukšlėmis prie vieno stalo nesėdėsiu.
Aplinkui – daug pavydo. Anksčiau stengiausi to nepastebėti, bet dabar matau aiškiai: tai egzistuoja. Žmonės džiaugiasi, kad kitas suklupo – tai šlykštu. Pastaruoju metu bandžiau keisti gyvenimą, stengiausi, kad jis nebūtų toks, koks anksčiau, bet padariau klaidą, ir kitiems tai suteikė džiaugsmo. Pažiūrėkite į Palangos miesto valdžios sprendimą neleisti man koncertuoti! Argi jos kompetencija mane teisti ir moralizuoti?!
Beveik dvidešimt metų sukiesi pramogų versle, nuolat įsiveli į istorijas ir esi dėmesio centre, todėl turbūt geriausiai žinai, kaip tokie skandalai veikia?
Vienas pažįstamas paskambino ir pasakė: „Ne kiekvienas gali per savaitę pasidaryti reklamos už tris milijonus litų.“ Sakau: „Bet juk tai bloga reklama!“ – „Nesvarbu, kokia reklama, svarbu – už dyką.“
Tačiau yra kita pusė, ir ji man – svarbiausia. Yra šeima. Kai nutinka tokių dalykų, gali tik pasidžiaugti, kad tavo vaikui dar ne septyneri ar devyneri ir kad jis nelanko mokyklos, kur kiti šaipytųsi, užbadytų pirštais. Labai nesinori, kad dėl tokių dalykų kentėtų žmonės, kurie nešioja tavo pavardę.
O kaip į garsųjį tavo pasirodymą reagavo artimieji: tėvai, mylimoji Eleonora?
Man artimi žmonės pasakė: „Sutinkame su tavo nuomone.“ Ir aš pats sutinku su tuo, ką pasakiau: man tikrai nepatinka gyventi tokioje visuomenėje. Bėda ta, kad savo nuomonę pateikiau ne laiku, ne vietoje ir gal nelabai tinkamai, tačiau ta nuomonė, tik kitais žodžiais, skamba dainoje „Aš kaip žąsis“.
O Eleonora – labai stiprus žmogus. Negana to, laikas daug ką gydo, viskas po truputį užsimiršta, įtampa slūgsta. Kad ir aš pats visiškai nebesuku galvos dėl to, kas nutiko.
Yra dalykų, dėl kurių gailiesi?
Nesigailiu, kad įkūriau labdaros fondą, kad padedu negirdintiems vaikams, džiaugiuosi, kad pradėjus pardavinėti naują mūsų gėrimą „SEL Dragoon“ galėsime pradėti naujos klinikos statybą. O dėl negerų dalykų nesigailiu – per daug gerai gyvenu, kad turėčiau teisę dėl ko nors gailėtis. Turiu šeimą, tikrų draugų, mylimą darbą ir esu numeris vienas Lietuvoje – ko dar norėti?!
Sakei, kad pristatęs albumą „Aš kaip žąsis“ daugiau laiko skirsi Eleonoros muzikai, solinei karjerai. Pažadus tesi?
Viskam ateina savas laikas. Daug galima planuoti, bet ne visada planams lemta išsipildyti. Esame įrašę keletą dainų, bet niekur neskubame – kol kas užsiimame tais dalykais, kurie sukelia didelę atatranką. Reikia tuo naudotis.
Ir vestuvių, aišku, neplanuojate! Girdėjau kalbų, kad viešėdamas Kanuose visus kvietei į savo vestuves...
Aš? Į vestuves? Tai – tik kažkieno pramanai. Vestuvės man nėra svarbiausia – kur kas svarbiau žmogus: jis arba yra šalia, arba jo nėra. Šiais laikais daug kas tuokiasi, bet po kelių savaičių vis vien skiriasi – kas iš to?
Eleonora šiuo metu šalia tavęs?
Aišku, šalia! Gyvename labai gražiai, taikiai ir prabangiai (šypsosi). Gyvenimas puikus!
