Antrasis pasaulinis karas žymė

Antrasis pasaulinis karas (1939 m. rugsėjo 1 d. – 1945 m. rugsėjo 2 d.) – antrasis pasauliniu mastu vykęs visų didžiųjų valstybių karas XX a. Didžiausias ir daugiausia žalos padaręs karas žmonijos istorijoje. Karo paliestos vietos:  Europa, Ramusis vandenynas, Pietryčių Azija, Kinija, Artimieji Rytai, Viduržemis ir Afrika.

Galima teigti, kad kare kovojo du valstybių blokai: „Ašis“ ir Sąjungininkai. Ašį iš pradžių sudarė Vokietijos ir Italijos sąjunga, prie kurios vėliau prisijungė Japonija ir kai kurios Rytų Europos šalys, pvz., Rumunija ir Bulgarija. Dalis Vokietijos nukariautų valstybių siuntė savo karius į karą Vokietijos pusėje, ypač į Rytų frontą. Tarp Sąjungininkų iš pradžių buvo Jungtinė Karalystė, įskaitant jos imperijai priklausančias šalis, Prancūzija ir Lenkija, vėliau prisidėjo SSRS, JAV ir Kinija.

Karo metu žuvo daugiau nei 70 milijonų žmonių, kurių dauguma – civiliai. Karui buvo būdinga stipri ideologizacija, dažnai turinti rasistinių bruožų, kuri lėmė daugybę karo nusikaltimų, žiaurų elgesį su civiliais ir karo belaisviais. Tai buvo vienintelis karas, kurio metu buvo naudojamas branduolinis ginklas.

Lietuva į karą įtraukta dar 1939 m. rugpjūčio 23 d. dieną, kai pasirašytas Molotovo - Ribentropo paktas, pagal kurį Lietuva atiteko Vokietijos įtakos sferai, vėliau – TSRS. Prasidėjus karui, 1939 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausybė paskelbė neutralitetą. Spalio 10 dieną, pagal sutartį su TSRS, Lietuvai grąžintas Vilnius, į gražintas teritorijas įvesta 20 000 sovietų kareivių, 1940 m. birželio 15 d. TSRS okupavo, o rugpjūčio 3 dieną ir aneksavo Lietuvą. Karo veiksmai prasidėjo 1941 m. birželio 22 d., kai vokiečių kariuomenė praktiškai be pasipriešinimo užėmė visą Lietuvą. Tuo pat metu įvyko Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas sukilimas prieš TSRS valdžią, paskelbta laikinoji vyriausybė, kuri nebuvo pripažinta nacių. Lietuva tapo Ostlando dalimi – Lietuvos generaline sritimi. Organizuoto holokausto metu nužudyta ~ 95 % Lietuvos žydų (195 000), taip pat 50 000 kitų tautybių žmonių, dar 30 000 išvežta į koncentracijos stovyklas. Karo metu vyko nedidelis antinacinis pasipriešinimas, prieš nacių valdžią daugiausiai kovojo rusai ir baltarusiai. 1944 m. atsitraukdami vokiečiai naudojo išdegintos žemės taktiką – sprogdino svarbias pramonės įmones, tiltus, geležinkelio statinius. 1944 m. liepą sovietinė armija pradėjo veržtis į Lietuvą, liepos 13 d. užėmė Vilnių, rugpjūčio 1 d. – Kauną, o spalio mėnesį užimta visa Lietuvos teritorija, išskyrus Klaipėdą ir Kuršių Neriją. Klaipėda užimta tik 1945 m. sausį, Kuršių Nerija – vasarį.