Tačiau A.Urbutis Lietuvoje ilgai neužsibuvo. Krepšininkas sausio pabaigoje paliko Prienų „Rūdupio“ ekipą ir išvyko atgal į Italiją, kur žaidė paskutinius du sezonus. Tik šįkart sunkusis kraštas rungtyniaus nebe Kantu „Bennet“ komandoje, o Pezaro „Scavolini“ klube.
Šį sezoną Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate A.Urbutis sužaidė aštuonerias rungtynes, per kurias vidutiniškai pelnydavo po 9,9 taško, atkovodavo 5,3 kamuolio ir atlikdavo 1,1 rezultatyvaus perdavimo.
Italijos čempionate Pezaro „Scavolini“ komanda užima šeštą vietą.
– Šio sezono pradžioje iš Italijos persikėlei į „Rūdupį“. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas? – eurobasket.lt paklausė krepšininko.
– Sprendimas buvo visiškai neplanuotas. Bet taip atsitiko, kad gavau pasiūlymą ir nusprendžiau pasilikti Lietuvoje bei pirmą kartą atstovauti savo šalies komandai. Dalyvavimas Europos taurėje ir ambicingi komandos tikslai paskatino pasilikti bei išbandyti savo galimybes gimtinėje.
– Italų klubas buvo iškovojęs teisę žaisti Eurolygoje. Neviliojo galimybė žaisti joje?
– Žinoma, visada norisi žaisti kuo aukštesniame lygyje ir už geresnę komandą. Bet aš dar esu labai jaunas profesionalų krepšinyje. Reikia daug ko išmokti ir įgyti patirties, jei noriu atstovauti Eurolygos komandai. Aš norėjau žaisti ir išmėginti save. Norėjau pademonstruoti per dvejus metus Kantu klube įgytas žinias. Todėl pasukau kitu keliu.
– Kaip galėtum įvertinti tuos metus praleistus Italijoje?
– Tai buvo labai sunkūs metai psichologiškai, tačiau jie taip pat buvo itin naudingi. Turėjau gerą galimybę mokytis iš gero trenerio ir aukšto lygio žaidėjų. Dveji metai praleisti Kantu komandoje buvo investicija, kuri, tikiuosi, ateityje atsipirks.
– Ar nesigaili, kad po mokslų Amerikoje pasirinkai būtent Italijos čempionatą?
– Ne, nesigailiu. Baigus universitetą aš turėjau nuo kažko pradėjo savo krepšininko karjerą. Tuo metu svarbiausia buvo priprasti prie europietiško krepšinio.
– Kaip pats vertini savo pasirodymą šį sezoną „Rūdupyje“?
– Manau, patenkinamai. Kaip visada, norėjosi, žinoma, geriau, bet buvau patyręs traumą, kuri pristabdė viską. Norėjosi padėti komandai nuo pirmų rungtynių Europos taurėje, tačiau negalėjau. Po to apmaudžiai nepatekome į "Last 16" etapą. Pasirodyt galėjau geriau ir labiau padėti komandai. Tačiau buvo kaip buvo. Esu patenkintas „Rūdupyje” praleistu laiku.
– Ne daug trūko, kad būtumėt pasiekią antrą Europos taurės etapą. Kaip manai kodėl nepavyko to padaryti?
– Manau, didžiausią reikšmę turėjo patirties stoka. Galėjome sužaisti ir pasielgti, kai kuriose situacijose, protingiau, bet viskas ateina tik su laiku. Nieko nepadarysi, tikrai visi stengėmės ir kovojome kiek galėjome.
– Komanda sėkmingai kovojo su grandais, tačiau kartais pralaimėdavo silpnesnėm komandom. Kodėl nebuvo stabilumo?
– Krepšinyje visko pasitaiko. Pralaimėjimai silpnesnėm komandoms yra sezono dalis. Gal pritrūko tos patirties ir išminties, kai visi žaidėjai supranta ir žino, kad kiekvienos rungtynės yra svarbios ir su visais reikia kautis. Pergalių lengvai niekas neatiduoda.
– Kodėl nusprendei palikti „Rūdupį“?
– Krepšinis toks gyvenimas, visada ant ratų. Žaidėjai keičia komandas, išeina vieni – ateina kiti, toks jau tas gyvenimas (šypsosi) Aš norėjau grįžti į Italiją, tad sulaukęs tinkamo pasiūlymo nusprendžiau išvykti. Pezaro komandai atstovausiu iki sezono pabaigos, o vėliau žiūrėsime.
– Ar ilgai svarstei išvykti, ar ne?
– Šiek tiek viską teko apgalvoti, nes turėjau ir kitų pasiūlymų. Norėjosi žengti žingsnį teisinga linkme.
– Kokias sąlygas suteikė komanda?
– Klubas suteikia viską, ko krepšininkui gali reikėti komfortiškam gyvenimui. Tik tada žaidėjas gali visą save atiduoti komandai ir krepšiniui. Butas, automobilis, lėktuvo bilietai… Manau, tai yra suteikiama kiekvienam žaidėjui atstovaujančiam komandai aukščiausioje Italijos lygoje.
– Komandoje rungtyniauja ir kitas lietuvis Tautvydas Lydeka. Ar dėl to lengviau pritapti?
– Taip, manau, kad lengviau. Jis jau nebe pirmą kartą man aprodo miestą (juokiasi). Taip pat buvo ir pirmais metais, kai atvykau į Italiją.
– Kokie komandos tikslai šį sezoną ir kokius tikslus esi išsikėlęs pats sau?
– Šiuo metu komandos tikslai yra toliau sėkmingai žaisti ir išlaikyti vietą pirmame ketvertuke. Mano tikslas yra padėti komandai tai pasiekti. Noriu įsitvirtinti komandoje bei Italijos krepšinyje.
– Šį savaitgalį nepavyko iškovoti Italijos taurės. Kaip manai ko pritrūko?
– Turėjome realias galimybes susikauti finale su daugkartine taurės laimėtoja Sienos "Montepaschi" ekipa, bet antrame etape suklupome prieš Kantu. Šiek tiek pritrūko agresyvumo ir nesugebėjome žaisti prieš itin kibią Eurolygos komandos gynybą.
– Ar teko stebėti Rūdupio pasirodymą LKF taurėje? Kodėl šiai komandai taip nepasisekė?
– Ne, stebėti pačių rungtynių neteko, bet rezultatus mačiau. Sunku pasakyti kodėl taip nutiko. Žinoma, po pirmų pralaimėtų rungtynių, žaisti dėl trečiosios vietos buvo labai sunku. Manau, visa „Rūdupio“ komanda iš to tik pasimokė ir panaudos ateityje.
– Ar ateityje tikiesi vėl sugrįžti rungtyniauti į Lietuvą?
– Kodėl gi ne? Lietuvoje buvo labai smagu rungtyniauti. Nežinau ar dėl to, kad komandoje buvo gera atmosfera ir visi puikiai sutarė, ar todėl, kad draugai ir giminės visada arti. Apie žaidimą Lietuvoje išlieka tik šilti prisiminimai ir, manau, visada būtu malonu grįžti.
