Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Krepšinio karas: „FIBA Europe“ galanda savo ginklus ir svarsto apie atsiskyrimą nuo FIBA

Mindaugas Balčiūnas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / LKF generalinis seketorius ir „FIBA Europe“ valdybos narys Mindaugas Balčiūnas.
Šaltinis: 15min
0
A A

Krepšinio pasaulyje didėja susipriešinimas tarp pasaulinės organizacijos FIBA ir jos Europos padalinio „FIBA Europe“. Gali būti, kad Senojo žemyno krepšinio vadovai nuspręs visiškai atsiskirti nuo motininės organizacijos.

„FIBA Europe“ ir kitų žemynų krepšinio organizacijos („FIBA Africa“, „FIBA Americas“, „FIBA Asia“ ir „FIBA Oceania“) 2012-aisiais švęs 10 metų jubiliejų. Iki tol viso pasaulio krepšinio reikalais rūpinosi FIBA. Tarkime, pasaulinė organizacija buvo atsakinga už Europos čempionatų organizaciją, susižerdavo pinigus už žemynų čempionatų televizijos transliacijų teises ir t.t. Prieš dešimtmetį padėtis pasikeitė, tačiau FIBA prarado tik dalį savo įtakos – Europos čempionatų organizatoriai iki šiol dalį savo pajamų turi skirti pasaulinei organizacijai.

Grasinimas Europai

2011-aisiais tarptautinėje arenoje susidarė tokia padėtis, kad FIBA pradėjo nebepatikti „FIBA Europe“ savarankiškumas. Tarptautinės organizacijos vadovai norėtų, kad visi svarbūs sprendimai žemynuose būtų priimami tik su jų palaiminimu, rašo žurnalas „Mūsų krepšinis“.

Geriausias pavyzdys – „FIBA Europe“ noras leisti rinktinėms į 2011-ųjų Europos čempionatus vežtis 14 žaidėjų. Absoliuti dauguma Europos nacionalinių federacijų šį pasiūlymą pasitiko su džiaugsmu, tačiau FIBA nusprendė parodyti savo įtaką. Pasaulinė krepšinio organizacija blokavo „FIBA Europe“ pasiūlymą moterų Europos čempionato išvakarėse ir taip sukėlė nepatogumų daliai komandų.

Vasarą vyko diplomatinė kova dėl galimybės 14 krepšininkų registruoti vyrų čempionate. FIBA tvirtino, kad toks sprendimas išbalansuos jėgų santykį ir bus naudingesnis turtingoms ir stiprioms rinktinėms. „FIBA Europe“ pateikė šūsnį mažesnių šalių federacijų raštų, kuriuose jos pritarė žaidėjų skaičiaus didinimui rinktinėse.

Tuomet FIBA vadovai metė diplomatiją šalin ir pagrasino, kad rinktinės, kurios per „EuroBasket 2011“ panaudos daugiau nei 12 žaidėjų, negalės dalyvauti 2012-ųjų Londono olimpinėse žaidynėse. FIBA centrinės valdybos nariams buvo pasiūlyta nuotoliniu būdu balsuoti būtent dėl tokio nutarimo. Tuomet „FIBA Europe“ nusprendė nebekaitinti padėties ir pati atidėjo ateičiai sprendimo dėl 14 žaidėjų įgyvendinimą.

Istorija rodo, kad FIBA oficialias krepšinio taisykles koreguoja pagal NBA (4 kėliniai, puslankis po krepšiu, tritaškio linijos atitraukimas ir kt.). Ironiška, kad šį sezoną NBA leido komandoms į oficialų rungtynių protokolą įtraukti ne 12, o 13 žaidėjų, taip tarsi patvirtindama FIBA blokuoto „FIBA Europe“ pasiūlymo pagrįstumą.

Pademonstravo principus

Žibalo pliūpsniu ant rusenančių žarijų tapo FIBA sprendimas atiduoti Londono olimpinių žaidynių atrankos turnyrą Venesuelai. Galimybę rengti šį turnyrą svarstė visos jame dalyvaujančios Europos šalys – Rusija, Makedonija, Lietuva ir Graikija. Rusija ir Graikija nusprendė vis dėlto nekelti savo kandidatūrų, o Makedonija ją atsiėmė FIBA sprendimo išvakarėse. Taip Europos nacionalinės federacijos solidarizavosi išreikšdamos savo paramą Lietuvos kandidatūrai. Olimpinės žaidynės vyks Europoje, tad daug kas neabejojo, kad ir atrankos turnyras bus surengtas Senajame žemyne.

Tačiau FIBA turėjo savo nuomonę. Neoficialiai teigiama, kad Venesuelos krepšinio federacija sutiko už turnyrą sumokėti gerokai daugiau nei oficiali FIBA nurodyta kaina, kurią ir buvo pasirengusi atseikėti Lietuva. Susidarė tokia padėtis, kad Venesuelos krepšinio federacijos atstovams net nereikėjo agituoti už savo kandidatūrą.

Kai prieš Centrinės valdybos lemiamą posėdį su jos nariais aktyviai diskutavo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ir vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas, už Venesuelos kandidatūrą aktyviai agitavo pats FIBA generalinis sekretorius šveicaras Patrickas Baumannas. Kitaip tariant, užkulisiuose konkuravo ne Lietuva ir Venesuela, o Lietuva ir FIBA. Žvelgiant dar giliau, galima teigti, kad tai buvo dar vienas sąmoningas FIBA smūgis savo Europos padaliniui, kurio narių dauguma solidariai palaikė Lietuvą. Be to, taip FIBA pasistengė užsitikrinti Pietų Amerikos nacionalinių federacijų paramą savo ateities sprendimams.

Bumerangas prancūzams

Europoje FIBA turi vieną ištikimą sąjungininką – Prancūzijos krepšinio federaciją. Mat FIBA prezidentas yra prancūzas Yvanas Mainini – ilgametis Prancūzijos krepšinio federacijos vadovas.
Tokia prancūzų pozicija sprendžiant tarptautinius reikalus jiems smogė bumerangu per 2015-ųjų Europos čempionato rengėjų rinkimus. Prancūzija šį turnyrą norėjo rengti kartu su Vokietija, Italija ir Kroatija, tačiau pagrindinė iniciatyva priklausė būtent šios šalies atstovams.

Planuota, kad 2015-ųjų Europos čempionato pirmojo etapo kovos vyktų Strasbūre (Prancūzija), Berlyne (Vokietija),  Zagrebe (Kroatija) ir Milane (Italija). Finalinės kovos būtų atitekusios Prancūzijos sostinei Paryžiui.

Po FIBA sprendimo dėl olimpinio atrankos turnyro suteikimo Venesuelai dauguma Senojo žemyno krepšinio federacijų nusisuko nuo prancūzų. Ėmė aiškėti, kad balsavimą dėl 2015-ųjų Europos čempionato rengimo teisių jie pralaimės kitai kandidatei – Ukrainai. Tuomet jungtinės paraiškos teikėjai ją tiesiog atsiėmė. Savo sprendimą išplatintame rašte jie aiškino „FIBA Europe“ reikalavimu už viską iš anksto mokėti dideles sumas, skaidrumo ir profesionalumo trūkumu, organizacijos vadovų nenoru ieškoti kompromisų.

Pasak LKF generalinio sekretoriaus M. Balčiūno, jungtinės paraiškos teikėjams per „FIBA Europe“ valdybos posėdį buvo suteiktas žodis. Prašyta viešai išdėstyti savo argumentus, pasakyti, dėl ko su jais nenorėjo derėtis „FIBA Europe“.

„Jiems buvo leista pasisakyti, tačiau neišgirdome jokių argumentų, vien tik tuščias emocijas, – „Mūsų krepšiniui“ pasakojo „FIBA Europe“ valdybos narys M. Balčiūnas. – O ukrainiečiai pasirodė puikiai. Jie pasitelkė Sergejų Bubką, vieną iš brolių Kličko, valdžios atstovus, architektas pristatė konkrečius statybų planus. Visi supranta, kad FIBA sprendimas dėl olimpinio atrankos turnyro buvo nulemtas prancūzų. Rinkdama 2015-ųjų čempionato šeimininkus Europa parodė savo nuomonę apie tokius prancūzų veiksmus.“

Pasaulio čempionatas kils Europos čempionato sąskaita?

Jau yra aiški ir ketvirtoji FIBA kovos su „FIBA Europe“ serija. FIBA sukvietė daugelio nacionalinių federacijų generalinius sekretorius į specialų susirinkimą ir pristatė planus reformuoti tarptautinių varžybų kalendorių. Buvo pristatyti keturi reformos variantai, iš kurių šiuo metu jau yra sudėliotas vienas galutinis. Numatoma, kad permainos įsigalios po 2016 metų olimpinių žaidynių.

Svarbiausia reformos idėja – perkelti pasaulio čempionatą į priešolimpinius metus, o žemynų čempionatus rengti tik kartą per ketverius – iš karto po olimpinių žaidynių. Tai reiškia, kad po Rio De Žaneiro žaidynių Europos čempionatas vyktų 2017-aisiais, 2018-ieji liktų be stambių tarptautinių turnyrų, o 2019-aisiais būtų surengtas pasaulio čempionatas.

Be to, olimpiniais metais komandos dalyvautų Europos čempionato atrankos varžybose, o 2018-aisiais vyktų pasaulio čempionato atranka. Numatoma, kad atrankos varžybos vyktų ne vasarą, o sezono metu. Klubų turnyruose ketinama sukurti specialius langus rinktinių varžyboms.

FIBA tvirtina, kad jos tikslas yra didinti krepšinio populiarumą, o tokia reforma būtų labai naudinga. Siūlomos reformos nauda krepšinio vystymui yra diskutuotina. Juo labiau, kad anksčiau atranka į Europos čempionatus vykdavo būtent klubų sezono metu per specialius langus, ir šios sistemos buvo atsisakyta kaip nenaudingos.

Tačiau akivaizdu, kad iš tokios reformos garantuotai išloštų pačios FIBA rengiami pasaulio čempionatai. FIBA tvirtina, kad būtina šį turnyrą iškelti iš metų, kuriais vyksta planetos futbolo pirmenybės. Be to, ketinama didinti pasaulio čempionato dalyvių skaičių iki 32 šalių.

Įgyvendinus reformą, FIBA sumenkintų didžiausio konkurento savo turnyrui – Europos čempionato – prestižą. Didžiausios pasaulio krepšinio žvaigždės po olimpinių metų dažnai nusprendžia pailsėti ir kitais metais į savo žemynų pirmenybes neatvyksta. Visai kitaip būna priešolimpiniais metais, kai kovojama dėl kelialapių į žaidynes. Įgyvendinus FIBA siūlomą reformą, Europos čempionate nebūtų kovojama net dėl kelialapių į pasaulio pirmenybes.

FIBA nacionalinėms federacijoms siūlomas saldainis – atrankos varžybų rinkodaros ir televizijos transliacijų teisės. Šiuo atžvilgiu reforma būtų finansiškai naudinga stiprias krepšinio tradicijas turinčioms šalims. Ar išloštų mažesniosios federacijos, savo šalyse negalinčios pelningai parduoti krepšinio, abejotina.

„FIBA mums rodyti pirminiai pasiūlymai ir galutinis variantas labai skiriasi. Jei federacijoms atitektų televizijos ir rinkodaros teisės, pajamos už bilietus, LKF tai būtų tikrai naudinga finansiškai, – teigė M. Balčiūnas. – Tačiau klausimas, ar tai būtų naudinga krepšinio bendram vystymui ir populiarinimui? Ar siūlomos permainos atsvers dabar Europos čempionatų suteikiamą impulsą krepšinio vystymui? Liktų tik vienas Europos čempionatas, jo vertė labai stipriai sumažėtų, nes tikriausiai atvyktų mažiau žvaigždžių, per čempionatus nevyktų atranka į jokius kitus turnyrus. Europos čempionatas taptų tiesiog pereinamosiomis varžybomis. FIBA pasiūlymas pateiktas gražiai, motyvuotai ir viliojančiai, tačiau daugumos Europos krepšinio federacijų jis tikrai netenkina. Reikia žvelgti globaliau. Be to, neįsivaizduoju, kaip FIBA dabar pavyktų įgyvendinti langų rinktinėms klubinio sezono metu idėją. Klubai ir taip daug kur skundžiasi labai įtemptu tvarkaraščiu. Nežinau, kaip FIBA pavyktų dėl to susitarti su Eurolyga.“

FIBA sprendimą dėl savo pasiūlyto reformos projekto ketina priimti per 2012-uosius. „FIBA Europe“ tam neabejotinai priešinsis, nes nenorės prarasti geriausio savo rinkodaros projekto – priešolimpinio Europos čempionato.

Europa atsiskirs?

Kur veda ši įsibėgėjanti FIBA ir „FIBA Europe“ nesutarimų karuselė?

„Europoje dabar aktyviai analizuojama padėtis giminingose sporto šakose – futbole ir rankinyje. Ten pasaulinė ir žemyninės organizacijos yra visiškai atskiros ir savarankiškos. Jų patirtis rodo, kad tai nėra blogas modelis“, – užuominą apie galimą sprendimą davė M. Balčiūnas.

Perfrazuojant jo žodžius galima daryti išvadą, kad „FIBA Europe“ vadovai galvoja apie visišką atsiskyrimą nuo motininės organizacijos. Taip kaip futbolo UEFA yra atsiskyrusi nuo FIFA.

„Nežinau, ar tokiu klausimu Europoje būtų vieninga nuomonė. Tačiau dauguma galvoja, kad FIBA požiūris į Europą tikrai turi būti kitoks“, – teigė „FIBA Europe“ valdybos narys.

FIBA siūlomas tarptautinių varžybų kalendorius po 2016 metų olimpinių žaidynių:
2017 m. Europos čempionatas
2018 m. Pasaulio čempionato atranka
2019 m. Pasaulio čempionatas
2020 m. Olimpinės žaidynės, Europos čempionato atranka
2021 m. Europos čempionatas
2022 m. Pasaulio čempionato atranka
2023 m. Pasaulio čempionatas
2024 m. Olimpinės žaidynės, Europos čempionato atranka

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 24sek