Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Krepšinio pasaulyje svarbiausia – pinigai

Finansiniai sunkumai slegia ne tik kuklius LKL klubus, bet ir grandus – Vilniaus „Lietuvos rytą“ bei Kauno „Žalgirį“
V.Skaraičio/BFL nuotr. / Finansiniai sunkumai slegia ne tik kuklius LKL klubus, bet ir grandus – Vilniaus „Lietuvos rytą“ bei Kauno „Žalgirį“
Šaltinis: „Žinių radijas“
0
A A

Krepšinio veikėjai, ilgai su pavydu stebėję, kaip maudosi piniguose futbolo pasaulis, ryžosi permainoms, bet ne visiems jos patinka. Lietuvos krepšinio vadovai prognozuoja finansinį badmetį, kuris kiltų, jei Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) įgyvendintų futbolo rinkos konsultantų padiktuotus sprendimus.

FIBA vadovybė neseniai priėmė Senajam žemynui ypač nepalankius sprendimus. Nutarta, kad nuo 2017 metų Europos čempionatai vyks tik kas ketverius metus – 2017, 2021 metais ir t.t. Pasaulio čempionatai nuo 2019 metų vyks priešolimpiniais metais, o atranka į juos bus vykdoma klubų sezono metu per specialias pertraukas. Kelialapiai į olimpines žaidynes bus dalijami pasaulio čempionate ir per keturis papildomus atrankos turnyrus, kurie būtų rengiami regioniniu principu. FIBA teigia šiomis permainomis siekianti sustiprinti pasaulio čempionatų prestižą, plėsti krepšinio geografiją.

M.Balčiūnas: „Nepasiekus bendro susitarimo žaidėjai, pagrindines pajamas gaunantys iš klubų, negalėtų atstovauti savo šalių rinktinėms.“

Tačiau prieš FIBA patvirtintą formatą pasisakė Eurolyga ir ULEB, taip pat „FIBA Europe“ organizacija, atstovaujanti Europai. Kol kas į reformą dėmesio nekreipia NBA lyga. Dėl to baiminamasi, jog pasikeitus varžybų kalendoriui rinktinės neteks geriausių savo žaidėjų, nes jų į varžybas neišleis klubai. 

Permainos gąsdina

Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigė, jog FIBA pradėta pasaulinio krepšinio reforma iš nacionalinių federacijų gali atimti didžiąją dalį pajamų.

„Yra daug neaiškumų, ir jie be galo gąsdina ne tik Lietuvos, bet ir kitas krepšinio federacijas. Krepšinyje, skirtingai nei futbole, yra valdymo decentralizacija. Mes turime atskirą klubinį krepšinį, atskiras nacionalines lygas. FIBA ir „FIBA Europe“ organizuoja atskirus rinktinių pasaulio ir Europos čempionatus. 

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Posėdyje
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Mindaugas Balčiūnas

Nepasiekus bendro susitarimo žaidėjai, pagrindines pajamas gaunantys iš klubų, negalėtų atstovauti savo šalių rinktinėms. Nacionalinės rinktinės yra pagrindinis federacijų pajamų šaltinis. Iš tų pajamų vėliau finansuojamas ir jaunimo krepšinis, ir lygos varžybos. Jei nauja sistema bus įgyvendinta, nyks nacionalinių rinktinių svarba. Jose nežais geriausi žaidėjai, todėl stebėti rungtynes nebus taip įdomu“, – teigė jis.

Federaciją maitina rinktinė

M.Balčiūno teigimu, mitas, jog krepšinis yra geriausiai valstybės finansuojama sporto šaka, neatitinka tikrovės.

„Per pastaruosius penkerius metus mūsų biudžetas išaugo tris keturis kartus. Turime visą būrį rėmėjų. Tačiau manoma, kad mes daugiausia naudojame valstybės pinigus. Tai nėra tiesa. Jei lygintume su kai kuriomis kitomis sporto šakomis, tai jos iš biudžeto gauna žymiai daugiau. Pinigai ateina per kelis kanalus, ne tik per Kūno kultūros departamentą. Pavyzdžiui, šiais metais Lietuvos krepšinis iš valstybės negavo nė vieno lito. Krepšiniui skirti pinigai, kurie paprastai siekia du milijonus litų, buvo išdalyti kitoms sporto šakoms.

M.Balčiūno teigimu, mitas, jog krepšinis yra geriausiai valstybės finansuojama sporto šaka, neatitinka tikrovės.

Be Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės krepšinio federacijos gyvenimas būtų labai komplikuotas. Ir lygos, ir Krepšinio trenerių asociacija, ir Teisėjų asociacija yra finansuojamos iš federacijos biudžeto. Netekus 70 proc. biudžeto, be abejonės, valstybė negalėtų kompensuoti tos dalies. Juo labiau kad valstybės indėlis į federacijos biudžetą yra tik 20 proc.“, – sakė generalinis sekretorius.

Priprato gauti, o ne duoti

Krepšinio ekspertas Linas Kvedaravičius neslėpė, jog tarp tarptautinių ir nacionalinių federacijų susiklostė ydingi santykiai.

„Pasaulinis krepšinis nori žengti futbolo pramintais takais. FIBA vadovus konsultuoja futbolo vadybininkai, kurie turi sukūrę stiprią sistemą. Ar tai tinka krepšiniui, dar reikia diskutuoti. Karas buvo pribrendęs jau seniai. Krepšinis generuoja didžiulius pinigus, bet FIBA valdininkai priprato gauti iš nacionalinių federacijų pinigus, o ne duoti, kaip yra futbole. Tai nėra teisinga“, – sakė jis.

Klubams taip pat riesta

Jei M.Balčiūnas kalba tiesą, sumenkęs finansavimas dar labiau susilpnintų pastaraisiais metais pasiekimais nedžiuginančio Lietuvos krepšinio pamatus. Bėda viena nevaikšto, nes pastaraisiais metais vis sunkiau galą su galu suduria ir privatūs krepšinio klubai.

Finansinių bėdų turi ne tik LKL lygos vidutiniokai ar autsaideriai, bet ir didieji Lietuvos krepšinio klubai – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Lietuvos krepšinio flagmanai priversti prašyti papildomos paramos iš savivaldybių arba įsiskolina valstybės biudžetui.

Kauno „Žalgirio“, šiemet surinkusio bent 12 mln. eurų (daugiau nei 41 mln. litų) biudžetą, savininkas Vladimiras Romanovas šį sezoną ne kartą viešai teigė, jog nesugeba žaidėjams išmokėti atlyginimų ir siūlė turtingiems žmonėms padėti jam išlaikyti klubą. Be to, paaiškėjo, kad Kauno klubas „Sodrai“ yra įsiskolinęs 750 tūkst. litų. Klubas dėl skolos kaltę verčia paramą sumažinusiai Kauno savivaldybei.

Vladimiras Romanovas šį sezoną ne kartą viešai teigė, jog nesugeba žaidėjams išmokėti atlyginimų ir siūlė turtingiems žmonėms padėti jam išlaikyti klubą.

Vilniaus „Lietuvos rytas“, šiemet surinkęs 4 mln. eurų (beveik 14 mln. litų) biudžetą, su žaidėjais ir treneriais atsiskaito laiku, „Sodrai“ skolų neturi, bet irgi neišsivertė be papildomos paramos. Klubas jį dosniai remiančios sostinės savivaldybės paprašė skubiai skirti pinigų. Savivaldybė iš administracijos direktoriaus rezervo fondo skyrė 250 tūkst. litų.

„Galima įvairiai vertinti, kodėl Vilniaus savivaldybė remia vieną krepšinio klubą, bet neremia kito. Bet ir Vilniaus, ir Kauno savivaldybės yra savo remiamų klubų dalininkės, todėl investuoja į savo įmones, kad šios galėtų išgyventi. Lietuvos rinka per maža, kad krepšinio komandos išsilaikytų tik iš parduodamų bilietų ar atributikos. Valstybė turi suvokti, kad tai svarbiausia nacionalinė sporto šaka, tad parama jai būtina. Klubai, norėdami tinkamai pasirodyti tarptautiniu lygiu, tikrai negali išgyventi tik iš vidinės rinkos“, – sakė pašnekovas.

L.Kvedaravičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvos krepšinio klubai bando spręsti pasaulinės krizės sukeltas problemas. „Mūsų krepšinio lyga, palyginti su kitomis šalimis, tikrai atsilieka. Mūsų krepšinio lyga jau kelinti metai buksuoja vertinant žaidimo lygį. Ir tai priklauso net ne nuo lygos, o nuo finansinio klubų pajėgumo. Pasaulinė krizė stipriai smogė mūsų klubams. Skolos tempiasi, žaidėjai nepatenkinti, vyksta teismai. Galbūt reikia mažinti finansinius reikalavimus klubams, nes surinkti po pusę milijono litų biudžeto darosi neįmanoma“, – teigė jis.

Pasak L.Kvedaravičiaus būtina peržiūrėti paramos ir labdaros įstatymą, kad įmonės galėtų ir norėtų daugiau remti sportą.

„Tai reikia padaryti, kad verslui apsimokėtų reklamuotis investuojant į sportą. Gal nuo to šiek tiek nukentėtų biudžetas, tačiau ekonomiškai išloštume per kitus dalykus. Kitaip sportui išgyventi vilčių yra mažai. Biudžetai vis mažinami ir mažinami“, – sakė jis.

Komandos – brangūs žaisliukai

Bene garsiausias Lietuvos krepšinio aistruolis T.Balaišis-Sėkla „Žinių radijui“ teigė galimus pokyčius vertinantis iš žaidėjų pozicijos. Krepšininkai pokyčių kol kas nepeikia, nes iš primo žvilgsnio jiems būtų mažiau varžybų bei turnyrų, ypač vasaromis, kai reikia poilsio po sunkaus klubinio sezono.

„Į pakeitimus žiūriu iš krepšininkų pusės. Imkim, pavyzdžiui, Robertą Javtoką, kuris rinktinei atidavė dešimt metų be pertraukos. Jam jau nelaiko kojos. Tai geležinis žmogus tikrąja to žodžio prasme. Simas Jasaitis rinktinėje žaidžia devynerius metus be poilsio. Traumelės jau ritasi. Aš įsitikinęs, kad ir Ramūnas Šiškauskas dar žaistų, jeigu jam nebūtų užkrautas toks krūvis“, – sakė T.Balaišis.

Aistruolis mano, kad permainų reikia, nes tik nedaugelis komandų neša pelnus savininkams, o daugelyje Europos šalių krepšinio klubus remia savivaldybės.

„Nesutikčiau su teiginiu, kad visame pasaulyje iš klubinio krepšinio uždirbami geri pinigai. NBA – taip. Bet ir ten, jeigu pažiūrėtume finansines ataskaitas, pamatytume daug klubų su minuso ženklu. Tai yra savininkų žaisliukai, į kuriuos jie investuoja. Savaime aišku, ten sukasi dideli pinigai. Net „Barcelona“ ar „Real“ yra išlaikomi iš futbolo klubų pinigų. Būtent savivaldybės daug kur Europoje prisideda prie klubinio krepšinio išlaikymo. Pripažinkime tą tiesą, kuri daug kam atrodo skaudi – krepšinis Europoje yra nepopuliarus. Jis populiarus Lietuvoje, Ispanijoje ir dar keliose šalyse. Kitur jis yra sportas numeris du geriausiu atveju. O daug kur net nepatenka į dešimtuką“, – sakė T.Balaišis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 24sek