Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kurtinaitis po sveikinimų LTOK būstinėje: jaučiuosi kaip miręs (nuotraukos)

Geros nuotaikos per priėmimą netrūko
Aurimo Kuckailio/15min nuotr. / Geros nuotaikos per priėmimą netrūko.
Šaltinis: 15min
0
A A

Praėjusį šeštadienį 50 metų jubiliejų šventusį legendinį Lietuvos krepšininką, šiuo metu Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerį Rimą Kurtinaitį pagerbė šalies sporto funkcionieriai. „Kol kas LTOK prezidentu nesvajoju tapti“, – Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) juokavo krepšinio specialistas.

LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas rėžė netrumpą kalbą apie R.Kurtinaičio gyvenimą – šį suskirstė į tris etapus: sportininko, sporto funkcionieriaus ir trenerio.

„Galbūt iš pradžių Rimui ir ne viskas sekėsi, tačiau jis buvo neformalus visų komandų, kuriose žaidė, lyderis: „dūšios“ žmogus, filosofas, psichologas ir anekdotą visuomet galėjo suskelti. O ir gerą rankelę turėjo, mokėjo užvesti komandą. Kita vertus, ne saldainiukas buvo, žodžio į vatą nevyniojo. Bet kuris didis sportininkas yra lengvo būdo?“ – klausė A.Poviliūnas.

Kaip sportininkas pasiekė daugiau už Mourinho

Anot jo, kaip sportininkas R.Kurtinaitis pasiekė viską, ką galėjo, – tapo olimpiniu čempionu. „Atėjęs dirbti Kūno kultūros ir sporto departamento vadovu Rimas turėjo savo nuomonę, o ši ne visuomet sutapo su mano. Tačiau reikia pripažinti, kad jam vadovaujant prieš Sidnėjaus olimpiadą sportininkai turėjo didžiausią biudžetą ir laimėjo net penkis medalius. Tai geriausias pasiekimas“, – pasakojo LTOK prezidentas.

Galiausiai kalbėdamas apie trečią etapą jis tikino, kad R.Kurtinaitis atsisėdo į savo roges – tapo treneriu: „Jis – kaip Jose Mourinho futbole. Manau, su ambicijomis jis pasieks daugiau už portugalą, o kaip sportininkas jau pasiekė.“

Su velnio lašais dar palauks

A.Poviliūnas pasveikino ir įteikė Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategui neseniai įsteigtą prizą – LTOK „Olimpinius žiedus“. Prie sveikintojų prisidėjo ir naujasis KKSD vadovas Klemensas Rimšelis – įsegė į atlapą antrojo laipsnio ordiną „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

Lietuvos krepšinio lygos vardu trenerį sveikino jos vadovas Šarūnas Kliokys. „Toks LKL senbuvis, žaidėjas ir treneris į lygą įneša daug spindesio. Manau, kad tik su treneriu galima laimėti LKL čempiono vardą, to Rimui ir linkiu. Aukso žiedai jau laukia savęs vertų finalo dalyvių“, – sakė jis.

Krepšinio veteranų komandos draugai R.Kurtinaičui padovanojo 50 metų išlaikytą alkoholinį gėrimą, o šis juokavo, kad „su velnio lašais dar palauks“. „Nereikėjo tiek daug liaupsių, jaučiuosi kaip miręs“, – juokėsi žodį gavęs jubiliatas.

Kodėl negalėtume treniruoti NBA komandas?

„Dirbu, stengiuosi ir vadovaujuosi savo mokytojo ir trenerio Stepo Butauto žodžiais, kad tik sąžiningai ir nuoširdžiai dirbdamas pasieksi rezultatą“, – sakė krepšinio specialistas.

– Ar LKL finalų serija švęsti netrukdo?

– Ne tiek finalo serija, kiek visi krepšinio užkulisiai trukdo švęsti. Tie nevykę pasisakymai trukdo sportui ir krepšiniui, gadina jo įvaizdį. Tokių dalykų kaip sutartos rungtynės krepšinyje nėra. Deja, mestas purvas ir jam nuplauti reikės laiko. Man skaudu, kad taip ilgai kurtas mūsų šalies krepšinio vardas suniokotas.

– Keitėte darbus ir pareigas. Ar dabar jaučiatės esąs savo rogėse?

– Niekada nemaniau, kad būsiu KKSD vadovas. Ilgai svarsčiau, prieš imdamasis KKSD vadovo pareigų. Juk nieko nemokėjau, tik lakstyti ir linksmintis. Ne man spręsti, kaip man pavyko susitvarkyti su savo darbu. Aš į savo darbą visuomet žiūriu kritiškai. Radau nišą krepšinyje, čia galiu išsilieti ir emociškai, ir fiziškai.

– Kaip jaučiatės, kai esate lyginamas su Jose Mourinho?

– Galima su daug kuo lygintis. Asmeniškai žaviuosi Mourinho. Kad jis yra geras treneris, įrodė ne su viena komanda. Man taip pat pavyko – atradau „Lietuvos rytą“ ir Vilniaus komanda atrado mane. Abipusė sėkmė. Kiek ji tęsis, nežinia. Gyvenimas aukštai kelia, bet ir žemai meta. Pavyzdys – pralaimėjimas Kaune „Žalgiriui“, kuris žaidė be trenerių. Tą pralaimėjimą pavadinčiau istoriniu. Gaila, kad tą nesėkmę teko patirti mano treniruojamai komandai. Šiuo metu mobilizavomės ir stengsimės, kad tai nepasikartotų.

– Nesinori stoti prie vienos iš Europos pajėgiausių komandų vairo?

– Nesimėtau. Kai nusprendžiau po daugiau nei ketverių metų darbo KKSD grįžti į krepšinį, turėjau pereiti visą etapą, mokytis dirbti treneriu. Kad pradėtum suprasti kaip treneris, o ne kaip žaidėjas, reikia trejų metų. Be to, reikia suprasti, kad geras žaidėjas ne visuomet tampa geru treneriu. Žinoma, kad norisi treniruoti Europos grandus. Pasakysiu drąsiau: kodėl mums, europiečiams, nestoti prie NBA komandų vairo? Gaila, kad tokie pasidrabstymai purvais mums tą galimybę labai sumažina.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 24sek