Tai buvo eilinis kartas, kai sporto halėje prieš žalgiriečius geriausiai žaidė Lietuvos krepšininkas. Kodėl taip būna? Kaukėnas, atrodo, žino atsakymą.
„Kaunas yra Europos krepšinio Meka. Kiekvienas, kuris domisi krepšiniu, supranta, kad Kauno sporto halė yra kažkas nepaprasta. Visiems, kurie atvažiuoja, ypač lietuviams, yra garbė čia žaisti“, – paaiškino Kaukėnas.
Kai 31 metų gynėjas pastarąjį kartą viešėjo Kaune – šių metų pradžioje – jis negalėjo padėti komandai dėl kelio traumos. Dabar galėdamas rungtyniauti, Kaukėnas parodė geriausias savo savybes.
Pakilęs nuo atsarginių žaidėjų suolo, jis per kelias akimirkas kartu su Kšištofu Lavrinovičiumi surinko 13 taškų ir padėjo persverti rezultatą savo ekipos naudai – 40:37.
Dar geriau Sienos ekipos lyderis atrodė po ilgosios pertraukos. Antroje mačo dalyje jis surinko 16 taškų – vos 8 mažiau nei visa „Žalgirio“ komanda.
„Mūsų atitrūkimą lėmė gynyba, – ne į puolimą pirmiausia žvelgė Kaukėnas. – Rungtynių pradžioje mums trūko susikaupimo ir agresyvumo. O „Žalgiris“ žaidžia emocionalų krepšinį, iš visos širdies“.
Sienos ekipos lietuvis neabejojo, kad žalgiriečiams trūksta laiko.
Trečiojo kėlinio pabaigoje Kaukėnas užbaigė greitą ataką po to, kai Willie Deane‘as susižeidė nosį. Pirminiais duomenimis jam lūžo nosis. Po rungtynių kauniečių treneris Gintaras Krapikas teigė, kad Kaukėnas sužaidė pagal taisykles.
„Du žaidėjai gali gulėti ant grindų ir puolančioji komanda gali pulti. Rimas žaidė profesionaliai. Jeigu teisėjas nesušvilpė baudos, reiškia Rimas galėjo skubėti į ataką“, – teigė Krapikas.
„Treneris būtų mane pasodinęs, jei būčiau sustojęs ir išmetęs kamuolį į užribį“, – paprastai paaiškino situaciją Kaukėnas.
Nugalėtojai neteisiami. Lietuvis šėlo ant sporto halės parketo ir nusipelno pagarbos.
