„Kauno „Žalgiris“ nuo pat rungtynių pradžios įsivėlė į Stambulo „Anadolu Efes“ parankų krepšinį, lengvai leido šeimininkams gerai pasijusti, nors tai yra tikrai talentinga puolimo komanda.
Tomo Masiulio auklėtiniai prasižengė vos 18 kartų. Tai – kosminis skaičius, tikrai ne tas, su kuriuo gali laimėti išvykoje prieš gerai puolančią ekipą.
„Anadolu Efes“ realizavo 16 tritaškių, kurių daug iš laisvų pozicijų pataikė jau rungtynių pradžioje. Pirmajame kėlinyje besikeičianti gynyba visiškai neveikė. Visur vėluojama, visur nespėjama.
„Žalgiris“ visas rungtynes buvo ta komanda, kuri vijosi ir bandė žaidimą perlaužti. Taip, ketvirtajame kėlinyje turėjo 6 taškų pranašumą, bet mačo pabaiga buvo arti katastrofos, kai visi žaidė pernelyg individualiai ir daug klydo, ypač Sylvainas Francisco.
Mačas vyko pagal „Anadolu Efes“, o ne „Žalgirio“ planą. Žalgiriečių energija buvo prasta, jie atrodė lėti ir vangūs. Daug problemų gynyboje vienas prieš vieną. Kai šeimininkai kamuolį gerai judindavo, kauniečiai net nespėdavo reaguoti ir vaikščioti.
Kontakto per mažai, pražangų irgi. Net du kėlinius „Žalgirio“ žaidėjai neišnaudojo komandinių pražangų. Tai daug ką pasako.
Skaudi nesėkmė. Puolimas buvo geras, rezultatyvių perdavimų daug (21), tritaškių realizacija puiki (10 iš 19), net kova dėl atšokusių kamuolių laimėta (33-28), bet esminės bėdos buvo gynyboje.
Ne puolimu turbūt „Anadolu Efes“ reikėtų įveikti išvykoje. Tikrai slogus pasirodymas.“
