Visą sezoną atrodė, kad „Žalgirio“ prancūzui viskas pavyksta net per lengvai.
Bet Stambule S.Francisco dažniau atrodė kaip 2024-2025 m. sezono pradžios savo versija, kai dar tik apšilinėjo kojas Andrea Trinchieri treniruotoje komandoje ir tikrai ne visada rasdavo būdų efektyviu žaidimu vesti komandą link pergalių.
Eurolygos atkrintamosiose Stambule pakrikštytas prancūzas per dvejas rungtynes rinko po 13 taškų ir 6 rezultatyvius perdavimus, bet pataikė tik kas penktą tritaškį (3/15) ir rinko vos po 12,5 naudingumo balo.
Geriausiai jo frustraciją ir beviltiškumo jausmą atspindėjo momentas trečiajame kėlinyje, kai dar likus 15 sekundžių iki atakos pabaigos, S.Francisco vos gavęs mažytį laisvą plotelį švystelėjo tritaškį iš maždaug devynių metrų.
Stebuklas neįvyko ir kamuolys tinklelio neskrodė, o rankomis tik skėstelėjęs prancūzas kratydamas galvą sugrįžo į gynybą.
„Leidžiu žaidimui eiti pro mane, bet tai nevyksta, – nuleidęs galvą po rungtynių porino S.Francisco. – Bandysiu išlaikyti tą patį nusiteikimą, žaisti greitai, ieškoti komandos draugų, kaip ir visada. Manau, kad šiandien buvo geriau, radau komandos draugus, bet manau, kad to neužtenka. Visi mes turime prisidėti, padaryti kažką naudingo. Bet manau, kad didžiausios problemos yra ne puolime, o gynyboje.
Jei atvirai, aš toks piktas, kad net negaliu mąstyti...“
Paklaustas apie gynybą, prancūzas įvardijo pagrindinį dalyką, kurio „Žalgiriui“ kol kas trūksta serijoje.
„Tiesiog turime komunikuoti, kalbėtis. Žinome, ką turime padaryti, bet šitaip sužaisti rungtynes labai užknisa ir pykdo. Atrodo, kad negalime daryti tų pačių klaidų. Turime žaisti nepaisydami to ir nenuleisti galvų, kaip nepataikome. Jei nuleidžiame galvas, tik geriau jiems, o taip ir nutiko. Jie galėjo daryti tai, ką norėjo, o jų komanda labai talentinga, turinti 8-9 žaidėjus, galinčius daryti viską. Dėl to žaisti labai sunku. Bet jei komunikuosime tarpusavyje, tai mums seksis geriau“, – sakė žalgirietis.
Vien per pirmąją rungtynių pusę žalgiriečiai bent tris kartus išmetė kamuolį į užribį nesusikalbėję tarpusavyje. Keistų klaidų netrūko ir gynyboje, kai daugiausiai tarp varžovų akcentuotas Tarikas Biberovičius du kartus buvo paliktas laisvas.
Ar tai lemia ir žaidėjų nepatyrimas tokio lygio mačuose bei sudėtinga Stambulo arenos atmosfera?
„Kartais tikrai gali pajusti tą patirtį iš to, kaip varžovai juda aikštėje. Jie turi du ar tris žaidėjus, kurie daro skirtumą, o mes nekomunikuojame tarpusavyje, nesikalbame. Žmogus, esantis užnugaryje, turi kalbėti, nes jei to nedaro, mums nuo to blogiau. Varžovai nenustoja judėti, o tai turime daryti ir mes – žaisti greitai, judėti aikštėje. Be to, net kai pramesdavo, jie atsikovodavo kamuolius puolime, o tai mus pražudė“, – sakė Cisco.
Jis sunkiai galėjo paaiškinti ir savo bei kitų žalgiriečių tritaškių pataikymą. Taikliausiai reguliariajame sezone metusi komanda Stambule per du mačus įmetė vos 22,2 proc. šūvių (10/45).
„Buvome geriausia komanda pagal tritaškių procentą, bet dabar visai jų nepataikome. Labai sudėtinga, nes kai nepataikai, mažėja ir pasitikėjimas. Be to, jie mus pranoksta ir puldami“, – pabrėžė „Žalgirio“ lyderis.
Po rungtynių žalgiriečiai suėjo į ratą ir ilgokai jame liko. Kokia žinutė buvo transliuojama iš karto po skaudaus pralaimėjimo?
„Dar turime dvejas rungtynes, – įvykiams už akių užbėgo prancūzas, tikįs, kad jo komanda išplėš ir ketvirtąjį mačą Kaune. – Ypač svarbios bus kitos rungtynės, kurias turime laimėti namuose. Jos bus labai svarbios, tad turime ateiti su kitokiu požiūriu.“
Galiausiai, jis išreiškė tikėjimą, kad dar galima sukurti stebuklą serijoje, nors iš tokios duobės per Eurolygos istoriją yra išlipusi vos viena komanda.
„Tai serija – atsiliekame 0-2, bet dar galime sugrįžti“, – teigė S.Francisco.
