2023 m. vasarą Eurolygos vairą perėmęs P.Motiejūnas vadovauja organizacijai įtemptu laikotarpiu.
Nors Eurolyga plečiasi, joje jau žaidžia 20 klubų, o rungtynių lygis išlieka aukštumoje, turnyro organizatoriams tenka atlaikyti tiek vidines, tiek išorines grėsmes.
Tik praėjusią savaitę po dvejų metų pertraukos Eurolygos kovos sugrįžo į Izraelį, iš kurio turnyre šį sezoną dalyvauja du klubai, bet vienerios rungtynės („Dubai“ prieš „Maccabi“) šią savaitę vis tiek dėl saugumo vyko tuščioje arenoje, o ir ateityje Eurolygos nebus išvengta nei tuščių tribūnų, nei žaidimo neutraliose aikštėse.
Dar didesnė Eurolygos bėda – vis garsėjančios pavojaus sirenos iš už Atlanto, kur stipriausia pasaulio krepšinio lyga NBA, kartu su FIBA pagalba, brandina naujos lygos Europoje daigus.
Tiek NBA atstovai, tiek FIBA generalinis sekretorius Andreas Zagklis patvirtino, jog „NBA Europe“ projektas startuos 2027 m. spalį, o pastaraisiais mėnesiais NBA intensyviai vilioja kelis ilgamečius Eurolygos klubus.
Tarp „NBA Europe“ taikinių nėra Lietuvos komandų, bet į šią pusę linksta Vilerbano ASVEL, Madrido „Real“, kurį laiką atrodė, jog ir „Barcelona“.
Visai neseniai buvo atskleisti ir miestai, kuriuose turėtų žaisti „NBA Europe“ komandos: Londonas, Mančesteris, Roma, Milanas, Barselona, Madridas, Paryžius, Lionas, Berlynas, Miunchenas, Atėnai ir Stambulas.
Nors NBA šmėkla darosi vis realesnė į kūną, P.Motiejūnas vis dar skeptiškai žvelgia į amerikiečių planus, ypač kalbai pasisukus apie naujos lygos startą jau po pusantrų metų.
Į gimtinę šventiniu laikotarpiu grįžęs ir progos apsilankyti Kauno „Žalgirio“ rungtynėse nepraleidęs 44-erių Eurolygos vadovas apžvelgė besibaigiančius 2025-uosius, „NBA Europe“ ėjimus ir grėsmes, savo vadovaujamos organizacijos planą B ir sugrįžimą į Izraelį, nustebinusias Eurolygos komandas bei susiskaldžiusį Lietuvos krepšinį, jau daugiau nei metus vairuojamą asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidento Mindaugo Balčiūno, kuriam P.Motiejūnas oponavo tuometinės LKF prezidento rinkimuose 2024 metais.
– Pauliau, 2025-ieji eina į pabaigą. Kokie tai buvo metai jums tiek asmenine, tiek profesine prasme?
– Geri – visą laiką reikia vertinti pozityviai ir pozityviai laukti kitų metų. Iššūkių daug, bet sėkmingai judame į priekį. Su šypsenomis.
– Kokie tai buvo metai Eurolygai?
– Iššūkių. Visi žinome, kokioje situacijoje esame, žinome, kad tie iššūkiai, deja, su šiais metais nesibaigia. Iš pozityvų – nauja rinka Abu Dabis, nauja komanda iš Dubajaus, naujas kalendorius su 20 komandų. Tikrai daug gerų ir drąsių sprendimų, kurie pasiteisino ir teikia optimizmo. Atsiprašau už tą optimizmą, bet aš labai mėgstu pozityviai žvelgti į dalykus. Daug naujo, bet sėkmingai vertiname.
– Didelės organizacijos, be abejo, planuoja, kad iššūkių bus. Ar metų pradžioje buvo planuota ir tikėtasi, jog tų iššūkių bus tiek daug?
– Faktas, kad galvojome, jog bus paprasčiau. Tokie iššūkiai, kaip naujos lygos atėjimas, nutinka kartą per 10 ar 20 metų. Tai tikrai nėra kažkoks tradicinis dalykas, kurį gali suplanuoti ir tikėtis.
Galvojome, jog bus paprasčiau. Tokie iššūkiai, kaip naujos lygos atėjimas, nutinka kartą per 10 ar 20 metų.
– NBA jau pranešė, kad 2026 m. sausį per NBA rungtynes Berlyne pateiks daugiau informacijos apie „NBA Europe“ projektą. Ar žinote, į kurią pusę bus einama, ir kaip vertinate kalbas, jog nauja lyga gali startuoti jau 2027 m.?
– Šioje vietoje aš ne tiek optimistiškas, o skeptiškas (šypsosi). Realistiškai žiūrint, neįsivaizduoju šešių naujų projektų (komandų – past.) 2027 metais. Tikrai galvoju, kaip ir visą laiką sakėme, geriausias sprendimas yra sėsti ir rasti sprendimą kartu, o ne kurti naują lygą. Labai tikiu, kad NBA irgi tai pamatys. Kalbant apie skaičius, iš pradžių buvo kalbama, jog bus spalio mėnesį, vėliau gruodžio mėnesį, dabar jau sausis, girdžiu kalbų, jog nukels į kovą. Ramiai laukiame. Ne pirmi metai jie į Europą ateina, kalba apie plėtrą. Gal dabar kalba daug drąsiau negu anksčiau, bet kol kas nieko nematėme – nei klubai, nei mes, lyga. Daug kas paslėpta po nežinomybės skraiste. Nežinome, ar taip yra dėl to, jog skaičių tiesiog nėra, ar tiesiog viskas slepiama. Bet kai niekas nežino, tai atrodo, kad tai labiau pirmas variantas.
– Ar yra indikacijų, kurios Eurolygoje žaidžiančios komandos planuoja prisijungti prie NBA ir FIBA projekto?
– Turbūt sunku atsakyti, nes skaičių niekas nematė, kaip ir sakiau. Visi nori kalbėti, aišku, ateinant stipriausiai pasaulio krepšinio lygai, visi žiūri pozityviai, kaip ir mes pradėjome nuo tų gražių kalbų ir dar dabar kalbam, kad sėdam kartu ir sprendžiam. Bet tas požiūris, deja, yra tik iš mūsų pusės. Laukiame, kada jis pasikeis. Gal 2026-ieji bus lūžio metai.
– Apie vieną iš Eurolygos komandų – „Barcelona“ – pastaruoju metu buvo nemažai pranešimų. Iš pradžių ji buvo sieta su NBA lyga, vėliau atrodė, kad linksta link Eurolygos, bet, anot pranešimų, ketina likti Eurolygoje tik tuo atveju, jei savo kontrakte gautų sąlygą išeiti į NBA projektą. Kaip Eurolyga žiūrėtų į tokį scenarijų?
– Jeigu teisiškai aiškinant, tai tam turi pritarti visi klubai. Visi turi skirtingų norų, pageidavimų, bet yra konsensusas – 13 klubų susirenka ir visi nusprendžia. Ar mes, kaip vadovybė, sprendžiame? Ne. Renkame visą informaciją, faktas, jog norime, kad visi liktų. Dabar vyksta tas žaidimas: mes pakalbame, jie bando nuvažiuoti ir pakalbėti. Reikia išlaukti – parodys laikas. Aš tikiu, kad jiems nerealu startuoti 2027 metais, nes ant nosies jau kitas sezonas, tad komandos turi galvoti, kaip mes judėsime toliau. O ką duos dar keleri metai į priekį, parodys laikas.
– Matydama NBA kalbas, Eurolyga turbūt irgi plėtoja mintis, kaip stiprinti save. Ar matote galimybes plėstis, pridėti naujas komandas ir didinti konkurenciją?
– Tą planą B labai aiškų turime. Kalbame su komandomis ir jį pristatome. Mes jau 26-ti metai gyvename, sėkmingai augame ir plečiamės. Esame pasiruošę tai daryti ir toliau. Nėra taip, kad mes laukiame, ką jie pateiks, ką pasakys. Labiau tai ateina iš klubų pusės. O mes, kaip lyga, esame pasiruošę augti kartais. Ne kartą esame kalbėję, kad turėtų ir galėtų būti daugiau komandų, kitas turnyro formatas, kitos rinkos, ką padarėme su Dubajumi. Viskas žingsnis po žingsnio, bet turime išlaukti. Norėčiau jums pristatyti tą planą, bet kol kas pristatome tik komandoms.
Dabar vyksta tas žaidimas: mes pakalbame, jie bando nuvažiuoti ir pakalbėti.
– Po šio sezono baigsis ilgalaikės Eurolygos komandų licencijos. Iki kada turi būti padėti parašai ant naujų sutarčių?
– Atsakysiu aptakiai – kuo anksčiau, tuo geriau, nes mums reikia planuotis jau kitų metų veiklą. Spaudžiame, kad tai įvyktų kuo anksčiau.
– Ar tiesa, kad dalis komandų jau yra padėjusios parašus?
– Taip, didžioji dauguma jau pasirašė.
– Eurolygos rungtynes sugrįžo į Izraelį. Kiek kilo organizacinių iššūkių įgyvendinant tai?
– Organizaciniai dalykai įvyko sklandžiai, nes grįžtame. Tai nėra nauja rinka, tai yra tiesiog grįžimas namo komandoms. Ypač pirmos „Maccabi“ rungtynės buvo įgyvendintos gana lengvai. „Hapoel“ irgi puikiai susitvarkė, matėme, kaip jie žaidė pirmas rungtynes, nors net nežaidė visai namie – rungtyniavo Jeruzalėje, nes jų arena buvo užimta. Bet viskas įvyko sklandžiai. Matėme tribūnas, be galo smagu, kad žmonės vėl mato Eurolygos produktą. Man smagu matyti, kad pilna arena, gera emocija – tai yra pagrindinis draivas, kuris veda į priekį. O tų iššūkių tikrai bus, nes deja, ne visos šalys gali (priimti Izraelio komandas ar vykti į Izraelį – past.). Žinome, kad kai kurios neskris. Esame pasiruošę tiems iššūkiams, bet laukiame, kol viskas grįš į savas vėžes.
– Kalbėdamas apie komandas, kurios neskris, turite omenyje Turkiją?
– Taip. Iš anksto žinojome, kad taip bus, nes valdžia yra aukščiau už bet kokią lygą. Jie žais neutralioje arenoje – su „Maccabi“ Belgrade, o su „Hapoel“ – Sofijoje. Tai buvo iškomunikuota nuo pat pradžių, tą žinojome ir esame pasiruošę. Apgalvojome šį dalyką.
– Išskyrus Turkiją, kaip likę Eurolygos klubai sutiko sprendimą grįžti į Izraelį?
– Kad nekiščiau nieko po tanku, pasakysiu taip, kad visi klubai klausė, ką pasiūlė Eurolygos vadovybė (šypsosi). Tai nėra lengvas sprendimas. Esame pirma profesionali lyga, kuri tai padarė, bet rezultatais esame patenkinti ir žiūrime, kaip viskas įsivažiuos.
– Paminėjote, kad esate pirmi, bet ši tema pastaruoju metu vėl eskalavosi, kai įvyko tragiškos šaudynės žydų šventėje Sidnėjuje. Ar tokie įvykiai keičia jūsų ir Izraelio klubų požiūrį į tai, kaip reikia vykdyti rungtynes, kokių saugumo priemonių imtis?
– Svarbu pasakyti, kad ten (Izraelyje – past.) viskas yra saugu. Mažiausiai rūpesčių, turbūt net mažiau rūpesčių žaidžiant ten, negu žaidžiant kažkur čia, Europoje. Matėme, kad ir „Dubai“ žaidė prie uždarų durų (prieš „Maccabi“ – past.), ir bus daugiau tokių sprendimų, kas yra normalu. Anekdotiška situacija, ten, Izraelyje, yra gerokai saugiau, negu jiems atvykus į kitas šalis. Ta tema dar tikrai jautri. Suprantame, kad Palestinos tema niekur nedingo ir tikrai liks. Tie įvykiai tiesiog parodo, kad visam pasauliui vis dar skauda.
– Kaip vertinate „Žalgirio“ sezono pradžią?
– Esu neutralus fanas, atėjau ramiai su vaikais pažiūrėti (šypsosi). O spręsime sezono pabaigoje. Be galo įdomus sezonas: labai stebina „Hapoel“, labai stebina „Valencia“. Matome, kaip dabar šauna į viršų „Barcelona“. Smagu stebėti ir Šarą, kad „Fenerbahče“ taip gerai laikosi. O „Žalgiris“ yra „Žalgiris“ – susilaikysiu nuo komentarų.
– Pradėjome nuo klausimo, kokie buvo jūsų metai, o kokie, jūsų nuomone, buvo Lietuvos krepšinio metai?
– (Atsidūsta) Norisi geriau pozityvumo kažkokio rasti. Man skauda, man skauda dėl to, kas vyksta. Asmeninės nuomonės ne taip norėčiau, norėčiau vertybių daugiau. Toje federacijoje per daug to viešumo, viešai skalbiamų skalbinių. Neskanu. Norisi geriau, bet yra kaip yra.
– Ar, išskyrus krepšinio federacijos prezidento rinkimus, matote kitų būdų, kaip galima būtų sutaikyti ir suvienyti Lietuvos krepšinio bendruomenę?
– Ne, čia vertybinis pagrindas skiriasi. Nemanau, kad įmanoma ant tokio vertybinio pagrindo... Nėra pas žmones tikslo vienyti. Kaip tu gali žmones suvienyti, jei viena pusė nenori vienytis? Čia ne tik Lietuvoje, bet ir NBA temoje – turi abi ar visos trys pusės dirbti kartu. O kai ateini ir įkalbinėji kažką, kas nenori, kas interviu sako, kad nori „dominuoti“ Europoje, tai labai sudėtinga. Tas pats yra ir federacijoje. Niekada nebuvo tikslo vienyti. Visi rašo ir kalba, bet užsimerki ir ignoruoji, tai sunku kalbėti apie kažkokį norą sėsti ir sakyti „dabar dirbsime Lietuvos krepšiniui“. Atsiprašau, pesimistiškai, bet nematau šansų.
Toje federacijoje per daug to viešumo, viešai skalbiamų skalbinių. Neskanu.
– Bet vienybė atsirastų, jei komunikacija nevyktų viešai, o privačiai, tarpusavyje bandant rasti sąlyčio taškus?
– Atsiprašau, bet viskas nuo vadovybės priklauso. Jeigu tu nori dirbti ir matai tikslus auginti ir vienyti, tai tada sutarsi. Jei to tikslo nėra... Aš to pasigendu. Norėčiau kalbėti gražiau ir pozityviau, bet man ne pakeliui. Man sudėtinga gerai komentuoti. Linkiu jiems sėkmės, viskas gerai, visi norime, kad Lietuva laimėtų. Bet...
