2008-09-26 10:12

Per du metus radau tik „Lietuvos Rytą“, „Dinamo“ ir „Chimki“

Rusijos dienraštis „Sport Ekspress“ išsspausdino interviu su Eurolygos vadovu Jordi Bertomeu. Jis teigia, jog kalbos apie turnyro klubų skaičiaus padidinimą iki 32, sukėlė per didelį ažiotažą. Pateikiame šio interviu svarbiausius momentus.
Krepšinis
Krepšinis / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Norėčiau paaiškinti situaciją, kadangi žinau, kad naujieną apie pasiūlymą pakeisti Eurolygos struktūrą padarė daug triukšmo Rusijoje, - pradėjo J.Bertomeu. Pradėkime iš eilės: liepą Berlyne buvo patvirtinta turnyro sistema, pradedant nuo 2009-2010 metų sezono: 24 komandos, 16 turi ilgametes A kategorijos licenzijas, dar 7 turi vienmetes B kategorijos licenzijas, viena gauna teisę žaisti metus kaip Europos taurės laimėtoja. Tai taisyklės, pagal kurias vyks Eurolygos varžybos, ir kurias beveik vienbalsiai priėmė visi - tik du klubai buvo prieš. O kas įvyko ULEB asamblėjoje Paryžiuje - viso labo Ispanijos lygos atstovų pasiūlymas. Ir pripažinsiu, kad šis pasiūlymas labai keistas. Jis mus nubloškia 20 metų atgal. 32 klubai Eurolygoje - dabar tai nerealu. Tiesiog neturime iš kur paimti tiek stiprių ir stabilių komandų.

Atranka vien tik pagal sportinį principą - taip pat utopinė idėja. Turime žinoti, kokį produktą parduodame. Gal man paaiškinsite, kaip komandos gali planuoti biudžetą, jei kasmet neturi jokių patekimo į Eurolygą garantijų? Kaip statyti arenas? Patekimas į Eurolygą pagal nacionalinių pirmenybių rezultatus - visiška nesamonė. Įsivaizduokite, kad rytoj CSKA, „Panathinaikos“ ir „Barcelona“ nepateks į Eurolygą. Kaip įsakysite tokią Eurolygą parduoti?

Vienintelė, mano nuomone, protinga Paryžiaus pasiūlymų dalis - atrankinio turnyro, kuriame butų kovojama dėl B kategorijos licenzijų, steigimas. Šiuo klausimu yra ką svarstyti, ir mes būtinai svarstysime. Pasakysiu daugiau: ne kartą buvome iškėlę šį klausimą, tačiau nesulaukdavome nacionalinių lygų pritarimo. Dabar vėl grįšime prie šios temos.

ULEB asamblėja neturi jokių galimybių keisti Eurolygos struktūrą. Tai yra nacionalinių lygų konferencija, o Eurolyga - tai pirmiausia klubai. Jiems ir spręsti visus klausimus. O kas įvyko Paryžiuje - tik pasiūlymas, kurį pateikė ispanai, kuriam pritarė keletas lygų, tarp jų ir Rusijos. Mes pasirengę šį pasiūlymą svarstyti, bet ne rimčiau nei kitas idėjas. Nesvarbu, kas jas pateikia“.

Kvalifikacinio turnyro projektas jau egzistuoja?

Kol kas ne. Šiuo metu nacionalinės lygos tik išreiškė susidomėjimą juo.

Po to, kai bus suformuotas 16 A licenziją turinčių komandų sąrašas, jame bus kokių nors pokyčių? Ar šie klubai gaus licenzijas „iki gyvos galvos“?

Žinoma, kad ne. Blogiausia komanda pagal trejų metų rezultatus praras savo licenziją.

Sakėte, kad dabar Eurolygoje negali būti daugiau nei 24 komandos. Kodėl?

Yra tam tikri kriterijai, kuriuos turi atitikti Eurolygos klubai. Tai - sportinis ir finansinis stabilumas, lankomumas, perspektyvi rinka. Taip pat pajamos iš televizijos. Nepamirškite, kad už televizijos transliacijas uždirbtus pinigus mes padalijame visiems klubams. O Rusijos televizijos rinka pelno neduoda. Pavyzdžiui, „Dinamo“ žaidė Eurolygoje vieną sezoną, žaidė gerai. Tačiau iš televizijos transliacijų pelnas buvo nulinis, o lankomumas arenoje labai mažas. Negalime leisti, kad Eurolygoje žaistų komandos su tuščiomis arenomis. Negalime leisti, kad naujokų sąskaita nukentėtų dabartiniai turnyro dalyviai. Niekas nesiginčyja, kad „Dinamo“, „Chimki“ ar „Lietuvos ryto“ žaidimo lygis atitinka Eurolygą. Tačiau atitikti turi ne tik pagal šitą komponentą, o pagal visus. Beto, nepamirškite: negalime į Eurolygą įleisti tik tris naujus klubus. Nebus sistemos. O daugiau vertų klubų Europoje tiesiog nėra. Patikėkite, jų paieškoms skyriau pastaruosius dvejus metus.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą