Šarūnas Jasikevičius buvo tapęs tikru Kauno „Žalgirio“ budeliu dar pats profesionaliai žaisdamas krepšinį, o sunkiai įveikiamu varžovu Lietuvos čempionams yra ir sėdėdamas vyriausiojo trenerio kėdėje.
2020-ųjų metų vasarą Nemuno salą palikęs specialistas prieš mylimą klubą varžėsi jau 14 kartų, iš kurių „Žalgiris“ laimėjo vos 4 mačus. Visus juos – namų tvirtovėje.
Geriausiu treneriu Senajame žemyne laikomą Šarą po kartą įveikė Jure Zdovcas, Kazys Maksvytis, Andrea Trinchieri ir ilgametis jo asistentas Tomas Masiulis, tai padaręs šio sezono antrajame ture.
Eurolygos čempione praėjusią gegužę tapusi Stambulo „Fenerbahče“ tarpsezonio metu neteko kelių svarbių žaidėjų ir slogiai pradėjo naująjį žygį, tačiau galiausiai įsibėgėjo ir nesėkmės kartėlio nejautė ilgiau nei du mėnesius, per visus turnyrus fiksavusi net 19 pergalių atkarpą.
Pergalių garantu tapęs Š.Jasikevičius per dvejus metus Stambulo klube iškovojo net 7 titulus.
Palyginimui, ryškų įspaudą šiame mieste palikęs geriausiu istorijoje Europos strategu laikomas Željko Obradavičius per septynerius metus prie „Fenerbahče“ vairo į viršų yra iškėlęs 11 trofėjų.
Lietuvio vadovaujamas Turkijos grandas jau kurį laiką žygiuoja pirmose Eurolygos ir Turkijos pirmenybių vietose, nors pastaruoju metu susidūrė su problemomis.
Ekspertai beda pirštu į Stambulo ekipą retinančias traumas, tuo metu Š.Jasikevičius akcentuoja „užsiliūliavimą“. Faktas tas, kad per pastarąsias dvi savaites „Fenerbahče“ iškovojo 2 pergales ir patyrė 4 pralaimėjimus, o ir abi pergalės buvo ištrauktos labai sudėtingai.
„Manau, kad viskas sueina į vieną. Kartais nori vaidinti, kad nenori pasiaiškinimų, bet žaidėjai vis ateina ir iškrenta iš rotacijos, rungtynių yra begalė, tad nėra laiko pailsėti ir pasitreniruoti. Kalendorius tikrai nelepina, o viena esminių problemų – užsiliūliavimas. Išeina taip, kad iki šiol ne tik išgyvenome visas problemas, bet ir užimame fantastišką vietą. Bet šiuo metu mes visą savo darbą šiek tiek metame į šiukšlių dėžę“, – žurnalistams iš Lietuvos sakė Šarūnas Jasikevičius.
Nelengva užduotis Šaro vyrų laukia ir penktadienio vakarą „Ulker“ arenoje, kurioje „Žalgiris“ sieks 20-os pergalės. Tokio pergalių kraičio Kauno klubas dar niekada nėra iškovojęs.
Š.Jasikevičius pritarė minčiai, kad pasitinka stipriausią „Žalgirį“, prieš kokį jam yra kada tekę treniruoti kitas Eurolygos komandas.
„Taip, ko gero, kad stipriausias. Tai pati solidžiausia komanda, – sakė Šaras. – Labai daug solidžių žmonių, išpildančių tai, ko nori Tomas. Jie turi savo braižą. Jeigu turi tokius gynėjus, kaip Maodo Lo ir Nigelas Williamsas-Gossas, tai tau labai tinka ir toks daugiau mažiau siaučiantis ir neiškrentantis iš konteksto žaidėjas, kaip Sylvainas Francisco. Išeina antros pozicijos žaidėjai Brazdeikis, Giedraitis, Butkevičius, Ulia... Visi jie žino, ką jiems reikia daryti. Ši komanda gali eiti labai toli.“
-
Lenktynėse dėl Francisco – svajoti leidžiantis išskirtinis „Žalgirio“ pasiūlymas
-
Čempiono pažymiai: „Žalgirį“ stabdę Masiulio keitimai ir net du 10 balų pasirodymai
-
Kaip geriausiam Eurolygos snaiperiui vakaras Kaune virto košmaru?
-
Vokiečių spaudos šūviai pro šalį: Kauną vadino Lietuvos sostine, apsiriko dėl „Žalgirio“ pergalių
– Tomas Masiulis juokaudamas teigė, kad prieš jus žada pastatyti zoninę gynybą. Bet ar yra šioje sezono stadijoje manevrų, kuriais dar galima nustebinti varžovą?
– Galima padaryti kažką vieną, dvi atakas. Nežinau. Tai priklauso nuo trenerio filosofijos. Ar turi nori gerai daryti dalykus, ką tavo žaidėjai gali padaryti, kas yra ir mūsų filosofija, bet yra trenerių, kurie nebijo nustebinti, pernelyg neimdami į galvą, ar jie patys supranta, ką daro. Aš esu žaidęs tokiose komandose, kai tekdavo eiti pas trenerį ir klausti jo, nes nežinodavome, ką darome. Jis atsakydavo, kad jei mes nežinome, ką darome, tai įsivaizduok, kaip to dar labiau nežino varžovai. Jie tikrai to nežino. Tai – filosofijų skirtumai. Nemanau, kad Tomas priklauso pastarajai filosofijai.
– Kiek į priekį nuo akistatos sezono starte į priekį paėjo ir patobulėjo „Žalgiris“?
– Visi žaidėjai paėjo į priekį. Paimk bet kurį žaidėją, jis duoda naudos. Žinoma, kai kurie veteranai jau nelabai gali eiti į priekį, bet jie yra išlaikę lygį, dėl kurio yra komandoje. Jie fantastiškai atlieka savo vaidmenis. Kas man labai patinka, kad kiekvienas žaidėjas „Žalgiryje“ žino savo vaidmenį. Jis nebando būti Francisco, jeigu jis nėra Francisco, nebando būti Williamsu-Gossu, jeigu nėra Williamsas-Gossas. Šioje situacijoje pas mus yra daugiau problemų, mes į priekį einame lėčiau, negu norėtųsi.
– Ar tai yra pirmasis toks iššūkis jūsų karjeroje, kai turite įžiebti papildomos motyvacijos žaidėjams, kurie pagal rezultatus ir titulus tarsi ir taip dominuoja?
– Taip, vienas iš tų. Pernai pirmieji trys mėnesiai buvo labai sunkūs, bet vėliau man labai patiko, kaip komanda pradėjo žaisti nuo sausio mėnesio. Bet vėl pabrėšiu, kad antroje sezono pusėje didžiąją laiko dalį turėjome visus žaidėjus. Būna iškrenta vienas kažkuriam laikui, jį labai lengvai pakeiti, bet dabar problemų yra. Jei paimtume rungtynes su „Olympiakos“, kai negalėjome dar dviejų žaidėjų registruoti... Žiauriai sunku, žiauriai sunku. Bet kol kas dar nieko nepralaimėjome.
– Ar yra pozityvo dėl traumuotų žaidėjų sugrįžimo?
– Jie sveiksta, viskas atrodo normaliai. Reikia, kad jie įeitų vėl į formą, būtų užsivedę, o kai kurių sugrįžimo dar reikia laukti. Nežinau, ar būsime visi sveiki iki galo, bet tikiuosi, kad bus šiek tiek geriau.
– Pirmojo mačo pabaigoje jus nužudė du Ąžuolo Tubelio tritaškiai...
– Ne, tikrai ne tritaškiai nužudė. Francisco nuėjo į dešinę 20 kartų, o tai mus žudė daug labiau, nei Tubelio tritaškiai. Su dviem Tubelio tritaškiais gali pralaimėti.
– Ar galėjote pamanyti, kad Ąžuolas taip atrodys jau pirmajame sezone Eurolygoje?
– Eurolyga dabar yra tokia uždara lyga, kad jau esi pripratęs prie žmonių ir nežinai, kaip gali jam sektis atėjus į „Žalgirį“. Pradžia buvo įdomi ir iš sirgalių pusės, o kaip ir sakė Tomas, Ąžuolas parodė, kad yra tvirtas psichologiškai. Aišku, kūnas ir atletiškumas yra elitinio lygio, o jis dar daug žaidžia, nes treneris juo pasitiki. Ąžuolo negali palikti laisvo, nes nubaus. Jis nėra super metikas, bet ir nėra tas, nuo kurio eitum į baudos aikštelę. Jis įgauna labai daug pasitikėjimo su dėjimais, metimais iš po krepšio. Kai visą tai padarai, o dar gerai giniesi, tuomet ir tritaškis lengviau įkrenta. Aš taip mąstau.
– Kokią Masiulio ranką pajautėte per jo debiutinį sezoną Eurolygoje, kai reikėjo tvarkytis ir su Moseso Wrighto, ir su Sylvaino Francisco ego?
– Man viskas aišku buvo, kad jis darys tai, kas yra reikalinga „Žalgiriui“. Ar jis persilauš per save? Jam to nereikia. Pažiūrėkite, kiek jis yra laimėjęs per savo karjerą visuose lygiuose. Tai reiškia, kad tokie žmonės iš dangaus neiškrenta. Tikrai kantrus, darbštus, o jeigu reikės, pakovos už save. Šiuo atveju jis stovi už „Žalgirį“, už savo idėjas ir už savo sistemą. Aš neturėjau jokių abejonių Tomu.
– Ar tai, kad visus geriausius sezonus „Žalgiris“ žaidžia vadovaujant lietuviams treneriams yra sutapimas, ar jau kažkokia tendencija, rodanti aiškią kryptį ir ateičiai?
– Sutapimas. Jeigu ateina užsienietis ir jis gerai supranta „Žalgirį“, o „Žalgirį“ reikia suprasti, kaip ir lietuvių mentalitetą, tai jis turi prisitaikyti. Tu turi būti panašesnis žmogus į lietuvį, nes lietuviai irgi skiriasi. Vieni yra tipiški šiauriečiai, kiti yra kitokie. Bet reikia prisitaikyti, nes yra vietiniai žmonės, vietiniai bajeriai. Jeigu prisitaikyti prie lietuvių, prie sirgalių bazės, tuomet koks skirtumas, ar tu lietuvis, ar užsienietis. Žinoma, mes, lietuviai, tai puikiai suprantame. Bet Tomas turi gerą komandą. Labai jau daug solidžių žmonių, įsivaizduoju, kad Tomui yra kaifas su jais dirbti kiekvieną dieną, nes jie daro tai, ką tu pasakai, o su jais gali ir diskutuoti ir išgauti iš jų kažkokios informacijos, kas yra geriausia komandai. Matosi, kad Tomui tikrai puikiai sekasi.
