Kai Šaras iš rūbinės nusileido laiptais žemyn į „Žalgirio“ treniruočių salę, jaunieji žaidėjai ir naujokai įsitempė, o senbuviai išsišiepė iki ausų. Nušvito ir Šarūnas Jasikevičius, pademonstravęs dantų pastos reklamos vertą šypseną.
Tai buvo pirmoji „Žalgirio“ treniruotė prieš 2017-2018 m. sezoną.
Joje treneris išvydo daugybę nepamirštamos „Žalgirio“ kelionės kompanionų, apie kurią nostalgiškai vis dar kalbasi Europos krepšinio bendruomenė, ilgai virškinusi žaliai baltų sensaciją.
Nereikia čia prognozuoti ir galvoti. Man smagiausia, kad jie visi dirba labai užsivedę. Tikrai, po pernai jie man vėl atrodo visi alkani.
Ji ilgai negalėjo patikėti ir tuo, kad Š.Jasikevičius neplanavo krautis lagaminų po 2017-2018 m. sezono ir toliau liko diriguoti „Žalgirio“ žaidimui.
Po gražiais Šaro pasakojimais apie Kauną ir „Žalgirį“ užsienio žurnalistai ieškodavo paslėptos žinutės. Jie net prieidavo po spaudos konferencijų ir teiraudavosi, kur čia šuo pakastas.
„Bet juk akivaizdu, kad Šaras paliks „Žalgirį“, taip?“ – sykį 24sek paklausė vienas Izraelio žurnalistas, su šypsena veide jau tikėjęsis teigiamo atsakymo. Į galvos purtymą jie reagavo labai nepatikliai.
„Kaip ir pats matote, daug kur manimi netiki, kad man čia gerai. Bet čia jų problemos“, – šyptelėjo Š.Jasikevičius, prieš 2018-2019 m. sezono startą Eurolygoje prisėdęs interviu specialiai 24sek.
„Žalgirio“ mašina jau burzgia užkurta.
Teko keisti variklį ir porą ratų, bet žaliai balto bolido kėbulas, galia ir galutinis tikslas nesikeičia.
Sekmadienį ji aplenkė smarkiai atsiplėšusį Vilniaus „Rytą“. Buvo gerokai užbuksavusi, kol ją su virvėmis iš makliošės ištraukė Marius Grigonis bei Nate'as Woltersas. Bet kaip pastebėjo ne vienas „Žalgirio“ varžovas, nepriklausomai nuo rezultato, Kauno klubas 40 minučių lenktynėse jungia vis aukštesnę pavarą ir finišo tiesiojoje vis tiek atsiduria pirmas.
Šaras dar nesižvalgo, kur ta mašina finišuos Eurolygos trasoje. Jo lenktynėse – daug tarpinių finišų, į kuriuos koncentruojasi „Žalgirio“ treneris.
Bet tai, kokius jis mato savo auklėtinius prieš didįjį startą, jam teikia naujų vilčių.
– Dažnai taip nutinka, kad po pasakiškų sezonų geriausius tokių nykštukų kaip „Žalgiris“ žaidėjus sporte išperka turtingieji. Kiek tų pasakos kūrėjų tikėjotės vėl išvysti pirmojoje „Žalgirio“ treniruotėje prieš 2018-2019 m. sezoną? – 24sek paklausė Š.Jasikevičiaus.
– Sunku pasakyti, bet darėme žingsnius, kad tų žaidėjų liktų kuo daugiau. Žinojome jų opcijas, kontrakto sąlygas. Ką galėjome, tą padarėme.
Tikrai prieš vėją daug nepapūsi, bet kai kuriuos darbus atlikome: Brandonas buvo persirašytas anksčiau, Aaronas turėjo kontrakte sąlygą išvažiuoti nebent tik į NBA. Viskas buvo gerai padaryta.
Baigėsi Kevino Pangoso sutartis. Galvojome, kad liks Vasilije Micičius, bet svarbiausia, kad jie visi, nors ir išėjo, kažką davė klubui jau čia būdami ir tuo pačiu išeidami. Svarbiausia, kad už juos mes bent gauname pinigus.
Mano idėja tokia – kuo mažiau kalbėsi, tuo bus geriau. Eini, dirbi ir bandai aplošti kitą varžovą. Aš nematau kito kelio
– Vasarą „Žalgirį“ galėjo palikti ir keli lietuviai, kuriems netrūko pasiūlymų iš užsienio, bet jie liko klube. Ką tai reiškia tokiam neturtingam klubui kaip „Žalgiris“?
– Čia irgi geras ženklas organizacijai. Aišku, gal jie turi geresnių pasiūlymų, bet jie žino, ką čia gauna ir jiems čia patinka. Jie čia lieka ir nori tęsti tą gana gerai pradėtą darbą.
Kuo daugiau branduolio žaidėjų liks, tuo mums geriau. Tik tiek blogai, kad išėjo visi gynėjai. Būtų buvę geriau, kad išeitų dalis aukštaūgių ir dalis gynėjų. O dabar visi aukštaūgiai kaip ir liko, bet išėjo visi gynėjai.
Ši grandis yra svarbi. Ji daug organizuoja ir daug ką daro. Dabar reikia iš naujo pratintis, augintis ir augti visiems kartu.
– Ar gynėjai-kūrėjai jūsų krepšinio filosofijoje užima svarbiausią vaidmenį? Ir kiek ją atitinka naujokai Nate'as Woltersas bei Thomasas Walkupas? (interviu darytas iki sutarties su Leo Westermannu)
– Waltersas su Walkupu atitinka filosofiją. Mes labai laimingi, kad jie yra čia.
Aišku, sezonas daug ką parodys. Jiems reikia priprasti prie manęs, man – prie jų.
Nate'as iš viso jau praėjęs daug klubų tiek Europoje, tiek NBA. Yra daug ko matęs ir jam, galvoju, bus lengviau prisitaikyti.
O Walkupui tai antras sezonas Europoje, pirmas Eurolygoje. Tie karjeros žingsniai didžiuliai, bet su juo nereikia perskubėti. Sistema čia, „Žalgiryje“, ir Liudvigsburge, kur jis žaidė pernai, skiriasi. Reikia laukti.
Tačiau pasirašėme žmones, kurie iš žmogiškosios pusės labai nori ir labai atsiduoda klubui. Puikiai dirba ir puikiai treniruojasi.
Tokie žmonės anksčiau ar vėliau iššaus. Mes to ir tikimės.
– Ką turėjo tokio pernykštis „Žalgiris“, kad tapo Eurolygos finalo ketverto komanda, ir ką turi šis, kas leistų tikėtis naujų žygdarbių?
– Nežinau. Aš daug nesitikiu. Daug neprognozuoju. Man labai paprasta – ateini ir ta viena diena...
Ir pernai akcentavome, kad „Žalgiris“ eis nuo rungtynių iki rungtynių. Mums nėra kur skubėti. Galbūt yra kažkokie Europos grandai. Jie žiūri, kad forma... Bent jau anksčiau žiūrėdavo, kad formą pasiektų atkrintamosioms. O dabar, kai tiek rungtynių, formos negali...
Atsimenu, dar kai pats žaisdavau, tai likus mėnesiui prasidėdavo sunkesnės treniruotės, kad po to būtų galima nuimti krūvį ir ateiti į geriausią formą. Dabar jau taip nėra. Yra 2-3 rungtynės per savaitę ir negali reguliuoti jokių krūvių.
Eini diena iš dienos, bandai kažką ir kaip bus, taip bus. Krūvių nebepareguliuosi – žiūri, kad tik žaidėjai išliktų kuo šviežesni ir alkanesni.
– Ką prie praėjusio sezono „Žalgirio“ komandos labiausiai norėjote pridėti, kad klubas galėtų žengti dar vieną laiptelį aukštyn?
– Norėjosi lygiaverčiai pakeisti išėjusius gynėjus.
Nežinau... Waltersas, kaip ir viskas aišku. Grigonis su Walkupu, manau, puikiai papildys vienas kitą.
Trečioje pozicijoje liko du žmonės, kurie pastaraisiais metais mums davė tikrai daug.
Kažkokia bazė yra ir ant jos bandysime viską lipdyti.
– Kevinas Pangosas buvo pavyzdys, kokiu žaidėju „Žalgiryje“ galima užaugti įdėjus daug darbo ir pastangų. Kas iš šios komandos turi įrankius tapti tuo kitu Kevinu Pangosu?
– Sunku pasakyti. Nereikia čia prognozuoti ir galvoti. Nors kai nėra rungtynių, visi tik ir nori prognozuoti.
Bet reikia laukti. Man smagiausia, kad jie visi dirba labai užsivedę. Tikrai, po pernai jie man vėl atrodo visi alkani. Ypač tie, kurie žaidžia „Žalgiryje“ jau keletą metų.
Naujokai irgi... Dar reikia laiko. Man juos reikia pažinti, o jiems prisitaikyti. Bet jie tą daro.
– Ką manote apie galvojančius, kad trečioji „Žalgirio“ vieta Eurolygoje tebuvo atsitiktinumas, Pelenės istorija?
– Matau tik vieną dalyką: padidėjusį kalbėjimą apie „Žalgirį“. Ir Lietuvoje, iš visų pusių, ir Eurolygoje.
Tegul žmonės kalba. O mums kalbėti nereikia. Mums reikia dirbti.
Su tokiu devizu mes ir dirbome, o aš kažkiek esu atsakingas už tą dalį. Mano idėja tokia – kuo mažiau kalbėsi, tuo bus geriau. Eini, dirbi ir bandai aplošti kitą varžovą.
Aš nematau kito kelio.
– Kaip, jūsų akimis, pasikeitė Eurolyga?
– Kaip ir kasmet, dabar viskas yra ant popieriaus.
Turbūt jau žinote ir iš savo patirties: daug diskutuojame, kad ta sudėtis yra vienokia, o ta – tokia. Bet ateis rungtynės ir tada pamatysime, kaip viskas atrodo.
Eurolyga daugmaž liks panašaus pajėgumo kaip ir kasmet, kai žaidžiamas 16 komandų formatas. Ir bus labai sunku.
– Thomasas Walkupas minėjo, kad jį nustebino, kaip „Žalgirio“ komanda jam primena vieną didelę šeimą. Ar šis faktorius smarkiai prilaiko vasarą svarstant kitų komandų pasiūlymus?
– Jau kartojuosi daug kartų – man čia gerai.
Kaip ir pats matote, daug kur manimi netiki, kad man čia gerai. Bet čia jų problemos.
Bet man čia žiauriai gerai. Žaidėjams – irgi.
Vienas čia jau žais 85-ą sezoną (P.Jankūnas. – aut. past.), kiti – jau 5 ar 6-ą. Kaip suprantu, ir jiems čia gerai.
Klubas kasmet stengiasi, kad žaidėjams būtų gerai. Gal tik kitiems reikia kažko daugiau.
O man šiai dienai čia gerai.
